Kaip sprendžiama, ar nusikaltimas sunkus?

Ar Lietuvoje galima “susitarti” su prokuroru dėl bausmės?

Ar jie laikomi tik alternatyvia sankcija?

Norėčiau suprasti, kas atsitinka asmeniui, pripažintam kaltu padarius nusikaltimą.

Gal yra ir kitų formų, pavyzdžiui, pataisos namai, areštas?

Kokios mano teisės, kai esu sulaikytas arba iškviestas į apklausą?

Naktį iš mano automobilio, palikto prie namo Vilniuje, buvo pavogta apie 150 eurų vertės elektronikos technika – ausinės ir įkroviklis, langelis buvo išdaužtas. Suma nėra didelė, bet nervina pats faktas, kad kažkas įsilaužė. Draugai sako, kad dėl tokios mažos sumos policija bylos net netirs. Ar verta apskritai kreiptis pareiškimu, ir ar tai gali būti laikoma baudžiamuoju nusikaltimu, ar tik smulkiu chuliganizmu?

Kartu su partneriu turėjome bendrą UAB, jis buvo direktorius ir tvarkė finansus. Po audito paaiškėjo, kad jis per kelerius metus pervedė didelę sumą įmonės pinigų į savo asmeninę sąskaitą, pateisindamas tai fiktyviomis paslaugų sąskaitomis iš savo paties kontroliuojamos kitos įmonės. Ar tokie veiksmai jau yra baudžiamasis nusikaltimas, ar tai galima spręsti tik civiline tvarka tarp verslo partnerių?

Sužinojau, kad mano 19 metų sūnus vieną kartą, draugo prašymu, iš vieno miesto į kitą nuvežė nedidelį kiekį kanapių, „padarė paslaugą“, nesuprasdamas, kad tai gali turėti rimtų pasekmių. Situacija dar netirta, bet baiminuosi, kas jam gresia, jei tai paaiškėtų. Ar toks vienkartinis pervežimas jau laikomas platinimu, ar tai vertinama švelniau, ir ką jam patarti daryti, jei jaučia sąžinės graužatį?

Ar laisvės atėmimas visuomet privalomas?