Ar dvišalės investicijų sutartys gali riboti valstybės reguliavimo laisvę viešųjų interesų srityje?

Dvišalės investicijų sutartys (BIT) suteikia investuotojams apsaugą: reikalauja teisingo ir sąžiningo elgesio, kompensacijos eksproprijavus, nediskriminavimo. Tačiau jos gali apriboti valstybės galimybes reguliuoti (pvz., aplinkosauga, sveikata), jei investuotojas teigia, kad nauji įstatymai pakenkė investicijai. Taip kyla grėsmė, kad tarptautinis arbitražas priteis kompensacijas. Modernūs BIT bando subalansuoti: įrašo “right to regulate” straipsnius, kurie pripažįsta valstybės teisę priimti teisės aktus viešuoju interesu. Taip siekiama, kad investuotojų apsauga netaptų kliūtimi aplinkos, visuomenės sveikatos priemonėms. Ginčams iškilus, arbitražai vertina proporcingumą ir sąžiningumą.