Arba galima nubausti kitam asmeniui perduodant narkotikus be atlygio?

Jei ginausi nuo užpuoliko, ar galiu išvengti bausmės?

Dirbu statybose jau kelis mėnesius be jokios oficialios darbo sutarties, atlyginimą gaunu grynaisiais, mažesnį nei sutarta žodžiu. Kai užsiminiau, kad noriu oficialios sutarties, darbdavys pradėjo grasinti, kad jei skųsiuosi, „pasirūpins“, kad man būtų blogai, ir kad turi pažįstamų, kurie gali man pakenkti. Ar tokie grasinimai jau yra baudžiamasis nusikaltimas, ar tai tik darbo ginčas, kurį reikia spręsti kitaip?

Dirbu biure, o vienas kolega nuolat sako dviprasmiškus komentarus apie mano išvaizdą, siunčia nejaukias žinutes darbiniame Slack kanale, o kai paprašiau nustoti, tik pasijuokė ir tęsė toliau. Personalo skyriui dar nesu pranešusi, nes bijau, kad manęs neišklausys rimtai, nes „nieko fiziškai neįvyko“. Ar žodinis priekabiavimas iš viso gali užtraukti kokią nors teisinę atsakomybę, ar tam reikia fizinio kontakto?

Naktį iš mano automobilio, palikto prie namo Vilniuje, buvo pavogta apie 150 eurų vertės elektronikos technika – ausinės ir įkroviklis, langelis buvo išdaužtas. Suma nėra didelė, bet nervina pats faktas, kad kažkas įsilaužė. Draugai sako, kad dėl tokios mažos sumos policija bylos net netirs. Ar verta apskritai kreiptis pareiškimu, ir ar tai gali būti laikoma baudžiamuoju nusikaltimu, ar tik smulkiu chuliganizmu?

Ar bausmės skiriasi?

Gal yra ir kitų formų, pavyzdžiui, pataisos namai, areštas?

Mokykla informavo, kad mano 14 metų dukra kartu su kitomis mergaitėmis ilgą laiką sistemingai tyčiojosi iš klasės draugės socialiniuose tinkluose – rašė žeminančius komentarus, kūrė netikras paskyras jos vardu su įžeidžiančiu turiniu. Nukentėjusios tėvai grasina kreiptis į teisėsaugą. Ar 14 metų vaikas iš viso gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, ir kas man, kaip tėvams, gali grėsti šioje situacijoje?

Jeigu asmuo planavo, bet nepavyko. Ar tai taip pat baudžiama?

Jei nukentėjusysis susitaiko su kaltininku, ar byla nutraukiama?