Ar žmogus gali būti atsakingas už kito asmens nusikaltimą?

Ar jie laikomi tik alternatyvia sankcija?

Kokia role turi policija, prokuratūra, tyrėjas?

Kai kuriose šalyse yra “petty crime”. Ar Lietuvoje yra mažesnio pavojingumo nusikaltimų kategorija?

Dirbu statybose jau kelis mėnesius be jokios oficialios darbo sutarties, atlyginimą gaunu grynaisiais, mažesnį nei sutarta žodžiu. Kai užsiminiau, kad noriu oficialios sutarties, darbdavys pradėjo grasinti, kad jei skųsiuosi, „pasirūpins“, kad man būtų blogai, ir kad turi pažįstamų, kurie gali man pakenkti. Ar tokie grasinimai jau yra baudžiamasis nusikaltimas, ar tai tik darbo ginčas, kurį reikia spręsti kitaip?

Ar kyšio davimas, ėmimas turi skirtingas bausmes?

Po skaudaus išsiskyrimo buvęs partneris pradėjo rašyti žinutes grasindamas paviešinti mano intymias nuotraukas socialiniuose tinkluose, jei nesutiksiu su juo bendrauti. Nuotraukas kadaise siunčiau jam pati, tarpusavio pasitikėjimu grįstuose santykiuose, o dabar bijau, kad jis iš tikrųjų tai padarys. Nežinau, ar tokie grasinimai laikomi nusikaltimu, ar galiu ką nors realiai padaryti, kol nuotraukos dar nepaviešintos.

Prieš dvejus metus buvau apiplėštas gatvėje, patyriau nesunkų sveikatos sutrikdymą ir prarasčiau nemažai pinigų bei asmeninių daiktų. Ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, nes kaltininkų taip ir nepavyko nustatyti. Girdėjau, kad Lietuvoje nukentėjusieji nuo nusikaltimų kartais gali gauti kompensaciją iš valstybės, net jei kaltininkas nesurastas. Ar tai tiesa, ir kaip man kreiptis dėl tokios kompensacijos?

Esu kaltinamas nedidelės vertės turto pasisavinimu iš buvusio darbdavio, kaltę pripažįstu iš karto ir noriu, kad procesas užsitęstų kuo trumpiau, o ne vyktų ilgas teisminis nagrinėjimas su daugybe posėdžių. Girdėjau, kad Lietuvoje yra kažkoks supaprastintas procesas tokiais atvejais. Kaip tai veikia, ir kokia nauda man, kaip kaltinamajam, gali būti iš tokio proceso pasirinkimo?

Jeigu pradžioje inkriminavo vagystę, bet vėliau paaiškėjo, kad tai plėšimas, ar įmanoma?