Kokia tarptautinė apsauga teikiama pabėgėliams?

1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso (Ženevos konvencija) ir jos 1967 m. protokolas įpareigoja valstybes teikti apsaugą asmenims, kurie dėl persekiojimo negali sugrįžti į savo valstybę (religijos, rasės, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei pagrindu). Konvencija draudžia išsiųsti pabėgėlius atgal (non-refoulement principas), bet valstybės gali patikrinti, ar asmuo tikrai atitinka “pabėgėlio” apibrėžtį. Konvencija nustato pabėgėlių teises – darbą, išsilavinimą, dokumentus. Tačiau kiekviena valstybė turi savo prieglobsčio procedūras, interpretacijas. Tai būtina užtikrinti, kad žmonės, bėgantys nuo persekiojimo, gautų tarptautinę apsaugą.