Ką daryti, jei tapote sukčiavimo auka Lietuvoje?

Sukčiavimas – viena dažniausių nusikalstamų veikų Lietuvoje, kuri paveikia tiek fizinius, tiek juridinius asmenis. 2023 metais Lietuvos policija užfiksavo daugiau nei 10 000 sukčiavimo atvejų, o gyventojų patirti nuostoliai viršijo 17 mln. eurų. Tokia statistika rodo, kad pavojus tapti sukčiavimo auka išlieka didelis, todėl labai svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje.

Pagrindinės sukčiavimo rūšys Lietuvoje

1. Telefoninis sukčiavimas – kai asmenys prisistato policijos pareigūnais, banko darbuotojais ar kitais pareigūnais, siekdami išvilioti asmens duomenis ar pinigus.

2. Elektroninis sukčiavimas (phishing) – apima apgaulingas SMS, el. laiškus ar netikras svetaines, kurių pagalba išviliojami prisijungimo duomenys.

3. Prekybos platformų sukčiavimas – kai sukčiai apsimeta pardavėjais ar pirkėjais ir išvilioja pinigus neįvykdydami sandorio.

4. Investiciniai sukčiavimai – siūlomos greitos investicijos, garantuotas pelnas ar netikros kriptovaliutų platformos.

5. Romantiniai sukčiavimai – užmezgami santykiai per socialinius tinklus ar pažinčių platformas, siekiant emociniu pagrindu išvilioti pinigus.

Kaip atpažinti sukčių?

• Skubina priimti sprendimą, grasina pasekmėmis (pvz., kad jūsų sąskaita bus užblokuota).

• Reikalauja konfidencialios informacijos: banko duomenų, kortelės numerių, slaptažodžių.

• Siūlo „per daug gerą“ pasiūlymą, kuris atrodo per geras, kad būtų tiesa.

• Prašo atlikti pavedimus į užsienio banko sąskaitas ar per neoficialias platformas.

Ką daryti, jei tapote sukčiavimo auka Lietuvoje?

1. Nedelsdami informuokite banką
Jeigu pinigai buvo pervesti ar prisijungta prie jūsų paskyros – nedelsiant skambinkite savo bankui, kad užblokuotų sąskaitą ir sustabdytų pavedimus. Dauguma bankų turi budinčias linijas 24/7.

2. Kreipkitės į policiją
Praneškite apie įvykį policijai – galite tai padaryti:

• Elektroniniu būdu per ePolicija.lt

• Atvykus į artimiausią komisariatą

• Skambindami numeriu 112

Policijai pateikite:

• Sukčiavimo aplinkybes

• Pavedimo išrašus

• Susirašinėjimą ar skambučių įrašus (jeigu turite)

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį, už sukčiavimą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų, todėl kiekvienas atvejis tiriamas rimtai.

3. Informuokite Lietuvos banką ar kitą priežiūros instituciją
Jei sukčiavimas susijęs su investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis platformomis – kreipkitės į Lietuvos banką per lb.lt
Taip pat galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą – jei tai buvo prekės ar paslaugos pirkimas.

4. Surinkite visus įrodymus
Kuo daugiau informacijos pateiksite – tuo efektyvesnis tyrimas:

• Ekrano nuotraukos

• Sąskaitų kopijos

• SMS, el. laiškai, pokalbių istorijos

• Socialinių tinklų profilių nuorodos

5. Neatlikite jokių papildomų mokėjimų
Sukčiai dažnai bando išgauti dar daugiau pinigų, apsimesdami pagalbos tarnybomis, grąžinimo agentūromis ir pan.

6. Informuokite artimuosius ir viešinkite situaciją (jei galite)
Tai gali padėti išvengti kitų žmonių nukentėjimo.

Kaip susigrąžinti pinigus?

Deja, ne visais atvejais pavyksta atgauti lėšas. Tačiau:

• Jeigu pinigai dar nepervesti gavėjui – bankas gali sustabdyti operaciją.

• Kai kuriais atvejais galima kreiptis į tarptautines institucijas dėl sąskaitų blokavimo.

• Jeigu sukčiai registruoti Lietuvoje – galima pateikti ieškinį civiliniame procese.

Taip pat galimas kreipimasis dėl žalos atlyginimo pagal Lietuvos civilinio kodekso 6.263 straipsnį.

Kaip apsisaugoti ateityje?

• Niekada nesidalinkite slapta informacija telefonu ar internetu.

• Tikrinkite svetainės patikimumą (SSL, kontaktai, atsiliepimai).

• Nenaudokite viešųjų tinklų prisijungdami prie banko ar svarbių paslaugų.

• Įjunkite dviejų faktorių autentifikavimą.

• Įsitikinkite, kad investicinė ar prekybinė platforma turi Lietuvos banko licenciją.

Statistika (2023 m., Lietuvos policija):

• Telefoniniai sukčiavimai: 4 200 atvejų

• Internetiniai sukčiavimai: 3 700 atvejų

• Investiciniai sukčiavimai: 1 150 atvejų

• Romantiniai sukčiavimai: 320 atvejų

• Vidutinė gyventojo žala: 1 710 eurų

Kur kreiptis pagalbos?

• Policija: www.epolicija.lt

• Lietuvos bankas: www.lb.lt

• Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba: www.vvtat.lt

• Nacionalinis kibernetinio saugumo centras: www.nksc.lt

• Nemokama teisinė pagalba: www.teisesgidas.lt

Jeigu tapote auka – nebijokite pripažinti situacijos, veikite nedelsdami ir kreipkitės pagalbos. Kuo greičiau reaguosite – tuo didesnė tikimybė apsaugoti likusias lėšas ir prisidėti prie sukčių sulaikymo.