
Eismo įvykis – tai netikėta ir dažnai stresą sukelianti situacija, su kuria gali susidurti kiekvienas vairuotojas. Svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis tokioje situacijoje, kad apsaugotumėte save, kitus eismo dalyvius ir užtikrintumėte sklandų formalumų tvarkymą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius veiksmus, kurių reikėtų imtis įvykus eismo įvykiui Lietuvoje.
1. Sustokite ir užtikrinkite saugumą
Pirmiausia, nedelsdami sustokite ir išjunkite variklį. Įjunkite avarinius žibintus, kad įspėtumėte kitus vairuotojus. Jei turite, užsidėkite šviesą atspindinčią liemenę ir pastatykite avarinį ženklą už 50–100 metrų nuo įvykio vietos, priklausomai nuo kelio tipo. Tai padės išvengti papildomų nelaimių.
2. Patikrinkite, ar nėra sužeistųjų
Nedelsdami patikrinkite, ar nėra sužeistų asmenų. Jei yra nukentėjusiųjų, skubiai skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvieskite greitąją medicinos pagalbą bei policiją. Suteikite pirmąją pagalbą, jei turite reikiamų žinių ir įgūdžių.
3. Įvertinkite situaciją ir nustatykite, ar reikia kviesti policiją
Pagal Lietuvos įstatymus, policiją privaloma kviesti šiais atvejais:
- Yra sužeistų ar žuvusių asmenų.
- Negalite patraukti transporto priemonių ir jos trukdo eismui.
- Negalite susitarti dėl kaltės su kitais eismo dalyviais.
- Įvykio metu padaryta žala trečiųjų asmenų turtui.
- Įtariate, kad kitas vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs.
Jei nė viena iš šių sąlygų netaikoma, galite užpildyti eismo įvykio deklaraciją be policijos pagalbos.
4. Užpildykite eismo įvykio deklaraciją
Jei nusprendėte nekviesti policijos, kartu su kitu vairuotoju užpildykite eismo įvykio deklaraciją. Šiame dokumente turite nurodyti:
- Įvykio datą, laiką ir vietą.
- Abiejų transporto priemonių duomenis: markę, modelį, valstybinį numerį, draudimo informaciją.
- Vairuotojų ir, jei yra, savininkų duomenis: vardą, pavardę, kontaktus.
- Įvykio aplinkybes ir schemą, nurodant transporto priemonių judėjimo kryptis ir susidūrimo vietą.
- Pažeidimus ar sugadinimus, padarytus transporto priemonėms.
- Liudytojų duomenis, jei tokių yra.
Abi šalys turi pasirašyti deklaraciją. Kiekvienas vairuotojas turėtų pasilikti po vieną egzempliorių.
5. Dokumentuokite įvykio vietą
Jei turite galimybę, nufotografuokite ar nufilmuokite įvykio vietą, transporto priemonių padėtį, sugadinimus ir bet kokius kitus svarbius aspektus. Tai gali būti naudinga sprendžiant ginčus su draudimo bendrovėmis ar teisėsaugos institucijomis.
6. Praneškite apie įvykį draudimo bendrovei
Kuo greičiau informuokite savo draudimo bendrovę apie įvykį. Pateikite užpildytą eismo įvykio deklaraciją ir kitus reikiamus dokumentus. Draudimo bendrovė įvertins žalą ir suteiks informaciją apie tolesnius veiksmus.
7. Jei reikia, kreipkitės į teisininką
Jei kyla nesutarimų su kitu vairuotoju, draudimo bendrove ar turite abejonių dėl savo teisių, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku. Profesionalus patarimas padės apsaugoti jūsų interesus ir užtikrinti teisingą situacijos sprendimą.
Papildomi patarimai vairuotojams Lietuvoje
- Turėkite eismo įvykio deklaraciją automobilyje. Tai padės greitai ir tinkamai užpildyti dokumentus įvykio vietoje.
- Reguliariai tikrinkite savo draudimo polisų galiojimą. Įsitikinkite, kad turite galiojantį privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą ir, jei reikia, KASKO draudimą.
- Laikykitės Kelių eismo taisyklių. Tai padės išvengti eismo įvykių ir užtikrins saugumą kelyje.
- Nenaudokite mobiliojo telefono vairuojant. Tai blaško dėmesį ir didina eismo įvykio riziką.
- Venkite vairavimo pavargę ar apsvaigę. Tai pavojinga jums ir kitiems eismo dalyviams.
Apibendrinimas
Eismo įvykis gali nutikti bet kuriam vairuotojui, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis tokioje situacijoje. Laikydamiesi aukščiau nurodytų žingsnių, užtikrinsite savo ir kitų saugumą, pal
Noderīga informācija
Ką daryti, jei tapote sukčiavimo auka Lietuvoje?
Sukčiavimas – viena dažniausių nusikalstamų veikų Lietuvoje, kuri paveikia tiek fizinius, tiek juridinius asmenis. 2023 metais Lietuvos policija užfiksavo daugiau nei 10 000 sukčiavimo atvejų, o gyventojų patirti nuostoliai viršijo 17 mln. eurų. Tokia statistika rodo, kad pavojus tapti sukčiavimo auka išlieka didelis, todėl labai svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pagrindinės sukčiavimo rūšys Lietuvoje […]
Neteisėtas atleidimas iš darbo: kaip ginti savo teises ir atstatyti darbo santykius
Neteisėtas atleidimas iš darbo – tai situacija, kai darbdavys pažeidžia įstatymuose numatytą tvarką, atleisdami darbuotoją be teisėto pagrindo arba nesilaikydami reikiamos procedūros. Tokie veiksmai gali sukelti ne tik finansinius sunkumus, bet ir emocinį stresą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti neteisėtą atleidimą, kokias teises gina Lietuvos Respublikos teisės aktai ir kokius veiksmus reikia atlikti, norint apginti […]
Atšauktas skrydis: kaip gauti 250–600 Eur kompensaciją pagal Reglamentą 261/2004
Kompensacija už atšauktą skrydį nepriklauso nuo bilieto kainos. Skridote už 19 eurų – kompensacija vis tiek 250 eurų. Ir atvirkščiai: verslo klasės bilietas už 900 eurų neduoda nė cento daugiau. Suma priklauso tik nuo atstumo. Visa kita – nuo to, kada jus informavo ir dėl ko skrydis neįvyko. 250 EurIki 1 500 km 400 Eur1 […]
Nekilnojamojo turto mokestis 2026: 450 000 Eur riba pagrindiniam būstui ir progresiniai tarifai visam kitam
Turite vieną butą, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta? Beveik neabejotinai nemokėsite nieko – riba yra 450 000 eurų. Turite antrą, net kuklų? Mokestis prasideda jau nuo 50 000 eurų. Skirtumas tarp šių dviejų skaičių yra devyneri kartai, ir jis priklauso nuo vieno dalyko: kur esate deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną. 450 000 EurRiba pagrindiniam […]
Kaip patraukti atsakomybėn už šmeižtą Lietuvoje
Šmeižtas – tai sąmoningas neteisingos informacijos skleidimas, siekiant sumenkinti asmens reputaciją, garbę ar orumą. Tai ne tik moralinis, bet ir teisinis pažeidimas, už kurį Lietuvoje gali būti taikomos civilinės arba baudžiamosios atsakomybės priemonės. Šis straipsnis padės jums suprasti, kaip elgtis, jei tapote šmeižto auka, kokius įrodymus rinkti ir kokie yra jūsų teisiniai veiksmai. Kas yra […]
Tapote sukčių auka: ką daryti per pirmas 24 valandas
Blogiausia žinia iš karto: pinigus atgauti pavyksta retai, o šansai nyksta valandomis. Gera žinia: 2025 m. finansų įstaigos Lietuvoje sustabdė daugiau nei 38 mln. eurų – ir didžiąją dalį ankstyvose stadijose, dar prieš jiems virstant realiais nuostoliais. Skirtumas tarp šių dviejų sakinių dažniausiai matuojamas ne teisės žiniomis, o minutėmis. 15 447Sukčiavimo atvejai 2025 m. 58,8 […]
Žala dėl gydytojo klaidos: kaip gauti kompensaciją be teismo
Praradote sveikatą dėl gydymo, o galvojate, kad reikės metų metus bylinėtis su ligonine ir įrodinėti, kuris konkretus gydytojas suklydo. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje to daryti nebereikia. Kompensaciją už paciento sveikatai padarytą žalą pirmiausia sprendžia ne teismas, o valstybinė komisija – nemokamai, be advokatų mūšio ir be reikalavimo įrodyti kaltę. Bet yra viena […]
Teisė į remontą 2026: naujos ES vartotojų taisyklės
Sugedo telefonas ar buitinė technika, o pardavėjas siūlo tik nusipirkti naują? Nuo 2026 m. liepos 31 d. Europos Sąjungoje – įskaitant Lietuvą – įsigalioja naujos „teisės į remontą” taisyklės, kurios apsunkina gamintojams galimybę tiesiog pasakyti „neapsimoka taisyti”. Kartu toliau galioja tvirtas pagrindas – 2 metų teisinė garantija, kurią daugelis vartotojų vis dar naudoja nevisavertiškai. Šiame […]
Draudikas atsisako mokėti: kaip apginti savo teisę
Sumokėjote draudimo įmokas metų metus, o kai nutiko bėda – draudikas atsisako mokėti arba siūlo sumą, kuri nepadengia net pusės nuostolių. Tai nereiškia, kad ginčas baigtas. Lietuvoje veikia aiški, nemokama ir dažnai veiksminga procedūra: rašytinė pretenzija draudikui, o jeigu atsakymas netenkina – ginčo nagrinėjimas Lietuvos banke. Svarbiausia – nepraleisti terminų ir žinoti, kada atsisakymas iš […]
Kaip susigrąžinti skolą Lietuvoje: žingsnis po žingsnio vadovas
Skolų negrąžinimas yra nemaloni situacija, su kuria susiduria tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Kai skolininkas nesilaiko savo įsipareigojimų, svarbu žinoti, kokių veiksmų galite imtis, kad apgintumėte savo teises ir susigrąžintumėte skolą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisėtai ir efektyviai susigrąžinti skolą Lietuvoje, laikantis galiojančių teisės aktų. 1. Pirmas žingsnis – derybos su skolininku Prieš pradedant teisinius […]
Turto padalijimas skyrybose: kas kam priklauso
Daugelis mano, kad skyrybų metu visas turtas tiesiog padalijamas pusiau. Tikrovė sudėtingesnė: dalijamas tik bendras turtas, o asmeninis lieka jo savininkui; tam tikrais atvejais teismas nukrypsta nuo lygių dalių; o būsto paskola „nepasidalija” vien todėl, kad išsiskyrėte. Suprasti šias taisykles būtina norint apsaugoti savo finansinius interesus ir išvengti ilgo bei brangaus bylinėjimosi. Šiame straipsnyje – […]