Advokatas-lt.com 
Vaiko išlaikymas 2026: dydžiai, „Sodros“ išmoka ir skolos išieškojimas
Nuo 2026 m. liepos 1 d. valstybės mokama vaiko išlaikymo išmoka padidėjo iki 185 eurų. Skamba kaip gera žinia – ir yra. Bet tai ne alimentai. Tai suma, kurią „Sodra“ moka vietoj nemokančio tėvo ar motinos, o paskui išieško iš jų su palūkanomis. Ir ji beveik visada mažesnė už tai, ką priteisė teismas.
Teisės aktai ir oficialūs šaltiniai
- Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas – aktuali suvestinė redakcija Teisės aktų registras (e-tar.lt). Aktualu: 3.192 str. (tėvų pareiga išlaikyti vaikus), 3.194 str. (išlaikymo priteisimas), 3.201 str. (dydžio pakeitimas), 6.461 str. 2 d.
- Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas – aktuali suvestinė redakcija 164 straipsnis – vengimas išlaikyti vaiką
- „Sodra“: vaiko išlaikymo išmokos Nuo 2018 m. valstybės išmokas vaiko išlaikymui moka „Sodra“ – anksčiau šią funkciją vykdė Vaikų išlaikymo fondas
Kiek: orientyras, kuris nėra formulė
Pradėkime nuo to, ko nėra. Lietuvos įstatymuose nėra alimentų formulės. Nėra procento nuo atlyginimo. Nėra lentelės pagal vaiko amžių.
Yra Civilinio kodekso principas: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ir yra teismų praktikoje nusistovėjęs orientyras.
Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydis vienam vaikui – pagal analogiją remiantis CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną MMA. Kadangi išlaikyti vaiką privalo abu tėvai, praktikoje tai reiškia apie pusę MMA iš kiekvieno. 2026 m. MMA yra 1 153 Eur.
Dalis praktikų šį orientyrą skaičiuoja nuo bruto MMA, dalis – nuo sumos atskaičius mokesčius. Skirtumas – šimtai eurų. Todėl internete rasite ir „apie 320 Eur“, ir „apie 576 Eur“ – ir abu bus pateikti kaip faktas.
Tiesa paprastesnė ir nemalonesnė: tai nėra skaičiavimas, tai atskaitos taškas. Teismas vertina konkrečius vaiko poreikius (darželis, būrelis, gydymas, būstas) ir konkrečias tėvų galimybes. Mažesnę nei pusė MMA sumą teismai leidžia retai ir tik esant svarioms priežastims – pavyzdžiui, sunkiai mokančiojo negaliai.
Ką teismas vertina iš tikrųjų
| Veiksnys | Kaip veikia |
|---|---|
| Vaiko amžius ir poreikiai | Paauglio išlaikymas kainuoja daugiau nei darželinuko. Sumos, priteistos prieš penkerius metus, šiandien dažnai nebeatitinka realybės |
| Tėvų turtinė padėtis | Vertinamos ne tik oficialios pajamos, bet ir nekilnojamasis turtas, santaupos, galimybė gauti papildomų pajamų |
| Pastangos slėpti pajamas | Teismų praktikoje į tai atsižvelgiama vis dažniau. „Oficialiai gaunu MMA“ nebėra automatiškai lemiantis argumentas |
| Specialūs poreikiai | Negalia, gydymas, reabilitacija – pagrindas didesnei sumai |
| Su kuo vaikas gyvena | Kasdienė priežiūra taip pat yra išlaikymo forma, ir teismas tai vertina |
Išlaikymas gali būti mokamas ne tik pinigais, bet ir natūra – apmokant mokslą, būsto nuomą, konkrečias vaiko išlaidas. Praktikoje mišrus variantas dažnai stabiliausias.
„Sodros“ išmoka: 185 eurai nuo liepos
Kai antstoliui nepavyksta išieškoti priteisto išlaikymo, į pagalbą ateina valstybė. Nuo 2018 m. sausio 1 d. valstybės išmokas vaiko išlaikymui moka „Sodra“ – anksčiau šią funkciją vykdė Vaikų išlaikymo fondas.
| Rodiklis | Iki 2026-07-01 | Nuo 2026-07-01 |
|---|---|---|
| Išmokos dydis | 1,8 BSI = 133,20 Eur | 2,5 BSI = 185 Eur |
| Bazinė socialinė išmoka (BSI) 2026 m. | 74 Eur | |
1. Tai ne alimentai. Išmoka mokama, kai vaikas negauna viso arba dalies teismo priteisto išlaikymo. Ji turi „lubas“ ir beveik visada mažesnė už priteistą sumą.
2. Dalinis mokėjimas skaičiuojamas. Jeigu tėvas ar motina moka dalį, „Sodra“ išmoka pilną dydį tik tuo atveju, jei iš priteistos sumos atėmus sumokėtą dalį likutis yra didesnis už išmokos dydį.
3. Valstybė neatleidžia skolos. Sumokėtas lėšas „Sodra“ išieško iš skolininko su palūkanomis. Ši skola nedingsta – ji lydi žmogų metų metus.
Vaiko išlaikymo išmokų mokėjimas nutraukiamas, kai vaikas praranda teisę jas gauti. Jeigu paaiškėja, kad išmokos buvo mokamos neteisėtai, jas privaloma grąžinti. Todėl apie bet kokį situacijos pasikeitimą – atnaujintus mokėjimus, vaiko gyvenamosios vietos ar statuso pokytį – „Sodrai“ verta pranešti pačiam.
Priteista suma nebeatitinka realybės? Ją galima keisti
Išlaikymo padidinimas, sumažinimas, įsiskolinimo priteisimas už praėjusį laikotarpį, išieškojimas per antstolį. Kiekvienas iš šių klausimų turi savo procedūrą ir terminus. Advokatas-lt.com – specialistų paieška 14 Lietuvos miestų.
Visas specialistų katalogasVisi specialistai pagal miestą ir sritį→
Paieška ir susisiekimas su specialistu – nemokami
Trys keliai, kaip įforminti išlaikymą
- Tėvų susitarimas, patvirtintas teismo. Civilizuočiausias ir pigiausias būdas. Tėvai susitaria dėl sumos, mokėjimo terminų ir papildomų išlaidų – odontologo, vasaros stovyklos, būrelių – dengimo. Susitarimas įtraukiamas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių arba sudaromas atskirai ir tvirtinamas teismo. Svarbu: nepatvirtintas teismo susitarimas nėra vykdomasis dokumentas – su juo pas antstolį nenueisite.
- Mediacija. Neutralus tarpininkas padeda rasti kompromisą dėl sumos, terminų ir formos. Pavykus susitarti, parengiama taikos sutartis, kurią teismas patvirtina supaprastinto proceso tvarka. Valstybės finansuojama mediacija tam tikram valandų skaičiui yra nemokama.
- Ieškinys teismui. Kai susitarti nepavyksta. Kreiptis gali vienas iš tėvų ar globėjų, o tam tikrais atvejais – ir vaiko teisių apsaugos institucijos. Reikės duomenų apie vaiko poreikius: darželio ar mokyklos mokesčių, medicininių išlaidų, būsto išlaidų.
Nemoka: kaip išieškoti
Seka aiški, ir kiekvienas žingsnis yra sąlyga kitam.
- Gaukite vykdomąjį raštą. Jeigu išlaikymas priteistas teismo sprendimu arba teismas patvirtino jūsų sutartį, o mokėjimų nėra – kreipkitės į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
- Kreipkitės į antstolį. Vykdomąjį raštą pateikite antstoliui dėl priverstinio išieškojimo. Antstolis gali nukreipti išieškojimą į darbo užmokestį, sąskaitas, turtą.
- Prašykite įsiskolinimo už praėjusį laiką. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Tai atskiras reikalavimas, ir jo nepareiškus teismas jo nepriteis.
- Kreipkitės dėl „Sodros“ išmokos. Jeigu antstolis patvirtina, kad išlaikymas neišieškomas, atsiranda teisė į valstybės mokamą vaiko išlaikymo išmoką – nuo 2026 m. liepos 1 d. tai 185 Eur.
- Baudžiamoji atsakomybė. Už vengimą išlaikyti vaiką Lietuvoje numatyta baudžiamoji atsakomybė – Baudžiamojo kodekso 164 straipsnis. Tai kraštutinė priemonė sistemingo, piktybinio vengimo atvejais, bet ji reali.
18 metų nėra pabaiga
Paplitęs mitas: vaikui sulaukus pilnametystės tėvų pareiga automatiškai nutrūksta. Netiesa.
| Situacija | Iki kada gali tęstis išlaikymas |
|---|---|
| Mokosi pagal bendrojo lavinimo programą | Iki 19 metų |
| Studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą | Iki 24 metų |
| Yra paramos reikalingas – pavyzdžiui, dėl neįgalumo | Kol išlieka paramos poreikis |
Pilnamečio vaiko išlaikymas nėra savaiminis. Teismas vertina, ar vaikas deda pastangas mokytis, ar jis pats negali užsidirbti ir ar tėvų finansinė padėtis leidžia tokią paramą teikti be didelės žalos sau. Praktikoje tai reiškia, kad reikalavimą tęsti išlaikymą reikia pagrįsti – pažymomis, studijų forma, faktinėmis aplinkybėmis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokio dydžio alimentai priteisiami Lietuvoje 2026 m.?
Formulės įstatyme nėra. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikomas minimalios mėnesinės algos dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų – taigi apie pusę MMA iš kiekvieno. 2026 m. MMA yra 1 153 Eur. Tai tik atskaitos taškas: teismas vertina konkrečius vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, o mažesnę sumą leidžia retai ir tik esant svarioms priežastims.
Kiek yra „Sodros“ vaiko išlaikymo išmoka 2026 m.?
Nuo 2026 m. liepos 1 d. vaiko išlaikymo išmoka padidėjo nuo 1,8 iki 2,5 bazinės socialinės išmokos dydžio. 2026 m. BSI yra 74 Eur, todėl išmoka siekia 185 Eur. Iki tol ji sudarė 133,20 Eur.
Ar „Sodros“ išmoka pakeičia alimentus?
Ne. Išmoka mokama, kai vaikas negauna viso arba dalies teismo priteisto išlaikymo, ir ji turi nustatytas „lubas“, todėl paprastai yra mažesnė už priteistą sumą. Valstybė sumokėtas lėšas vėliau išieško iš skolininko su palūkanomis – skola nedingsta.
Kas bus, jei tėvas moka tik dalį alimentų?
„Sodra“ išmoka mokama tuo atveju, jeigu iš priteistos išlaikymo sumos atėmus faktiškai sumokėtą dalį likusi dalis yra didesnė už nustatytą išmokos dydį. Priešingu atveju teisės į išmoką neatsiranda.
Kaip išieškoti nesumokėtus alimentus?
Reikia kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti jį antstoliui priverstiniam išieškojimui. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos galima prisiteisti įsiskolinimą – tai atskiras reikalavimas. Jeigu antstoliui išieškoti nepavyksta, atsiranda teisė į „Sodros“ mokamą vaiko išlaikymo išmoką.
Ar už alimentų nemokėjimą gresia baudžiamoji atsakomybė?
Taip. Už vengimą išlaikyti vaiką numatyta baudžiamoji atsakomybė – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnis. Tai kraštutinė priemonė, taikoma sistemingo, piktybinio vengimo atvejais.
Ar išlaikymas baigiasi vaikui sulaukus 18 metų?
Ne automatiškai. Išlaikymas gali būti tęsiamas, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo lavinimo programą – iki 19 metų; studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir jam ne daugiau kaip 24 metai; arba yra paramos reikalingas, pavyzdžiui, dėl neįgalumo. Teismas vertina, ar vaikas deda pastangas mokytis, ar pats negali užsidirbti ir ar tėvų padėtis leidžia teikti paramą be didelės žalos sau.
Ar galima pakeisti anksčiau priteistą išlaikymo dydį?
Taip. Vaiko poreikiai auga kartu su juo, todėl prieš kelerius metus priteistos sumos dažnai nebeatitinka realybės. Pasikeitus vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo.
Išvada
Vienas skaičius 2026 m. tikrai pasikeitė: „Sodros“ išmoka nuo liepos 1 d. yra 185 eurai vietoj 133,20. Visa kita – ne skaičiai, o principai, ir jie nesikeičia jau daug metų.
Todėl praktinis patarimas nesusijęs su tarifais. Jeigu esate ta pusė, kuri negauna: susitarimas be teismo patvirtinimo yra popierius, o ne įrankis – jo su antstoliu nepanaudosite. Jeigu esate ta pusė, kuri moka: nesumokėta suma nedingsta ir po dvidešimties metų, o valstybė yra kantriausias kreditorius Lietuvoje.
Raskite advokatą šeimos teisės klausimais
Lietuvos teisininkų ir advokatų paieškos platforma. Anketos su kainomis, kontaktais ir atsiliepimais 14 miestų. Paieška ir susisiekimas su specialistu – nemokami.
Visas specialistų katalogasVisi specialistai pagal miestą ir sritį→
Tik patikrinti atsiliepimai · Specialistai, turintys patirties teisėsaugos institucijose
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, aktuali suvestinė redakcija (Teisės aktų registras) – 3.192, 3.194, 3.201 ir 6.461 straipsniai; Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, aktuali suvestinė redakcija – 164 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo; Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo pakeitimai, įsigalioję 2026 m. liepos 1 d. (išmoka padidinta nuo 1,8 iki 2,5 BSI); 2026 m. dydžiai: minimalioji mėnesinė alga – 1 153 Eur, bazinė socialinė išmoka – 74 Eur.
Šis straipsnis yra bendro informacinio pobūdžio ir nelaikytinas teisine konsultacija. Dėl konkrečios situacijos kreipkitės į advokatą Advokatas-lt.com kataloge.
Noderīga informācija
Turto padalijimas skyrybose: kas kam priklauso
Daugelis mano, kad skyrybų metu visas turtas tiesiog padalijamas pusiau. Tikrovė sudėtingesnė: dalijamas tik bendras turtas, o asmeninis lieka jo savininkui; tam tikrais atvejais teismas nukrypsta nuo lygių dalių; o būsto paskola „nepasidalija” vien todėl, kad išsiskyrėte. Suprasti šias taisykles būtina norint apsaugoti savo finansinius interesus ir išvengti ilgo bei brangaus bylinėjimosi. Šiame straipsnyje – […]
Pranešėjų apsauga įmonėje: pareigos ir garantijos
Pranešėjų (angl. whistleblower) apsauga – tai ne tik darbuotojo teisė, bet ir įmonės pareiga. Pranešėjų apsaugos įstatymas įpareigoja tam tikras organizacijas įdiegti vidinį pranešimų apie pažeidimus kanalą, užtikrinti konfidencialumą ir apsaugoti pranešusį asmenį nuo atleidimo bei kito neigiamo poveikio. Šiame straipsnyje aiškiai išdėstome, kada kanalas privalomas, kokios yra įmonės pareigos ir kaip realiai saugomas pranešėjas […]
Teisė į remontą 2026: naujos ES vartotojų taisyklės
Sugedo telefonas ar buitinė technika, o pardavėjas siūlo tik nusipirkti naują? Nuo 2026 m. liepos 31 d. Europos Sąjungoje – įskaitant Lietuvą – įsigalioja naujos „teisės į remontą” taisyklės, kurios apsunkina gamintojams galimybę tiesiog pasakyti „neapsimoka taisyti”. Kartu toliau galioja tvirtas pagrindas – 2 metų teisinė garantija, kurią daugelis vartotojų vis dar naudoja nevisavertiškai. Šiame […]
Atšauktas skrydis: kaip gauti 250–600 Eur kompensaciją pagal Reglamentą 261/2004
Kompensacija už atšauktą skrydį nepriklauso nuo bilieto kainos. Skridote už 19 eurų – kompensacija vis tiek 250 eurų. Ir atvirkščiai: verslo klasės bilietas už 900 eurų neduoda nė cento daugiau. Suma priklauso tik nuo atstumo. Visa kita – nuo to, kada jus informavo ir dėl ko skrydis neįvyko. 250 EurIki 1 500 km 400 Eur1 […]
Kaip patraukti atsakomybėn už šmeižtą Lietuvoje
Šmeižtas – tai sąmoningas neteisingos informacijos skleidimas, siekiant sumenkinti asmens reputaciją, garbę ar orumą. Tai ne tik moralinis, bet ir teisinis pažeidimas, už kurį Lietuvoje gali būti taikomos civilinės arba baudžiamosios atsakomybės priemonės. Šis straipsnis padės jums suprasti, kaip elgtis, jei tapote šmeižto auka, kokius įrodymus rinkti ir kokie yra jūsų teisiniai veiksmai. Kas yra […]
Individuali veikla 2026: GPM ir kiti mokesčiai
Individuali veikla pagal pažymą – populiariausias būdas dirbti savarankiškai Lietuvoje, tačiau nuo 2026 m. jos apmokestinimas tapo sudėtingesnis. Įsigaliojo progresyvesnė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistema, todėl nebeužtenka žinoti vieno tarifo. Šiame straipsnyje aiškiai išdėstome, kokie mokesčiai taikomi 2026 m., kaip jie skaičiuojami, kada ir kaip deklaruoti bei kur dažniausiai suklystama. Konkrečius tarifus ir ribas visada […]
Draudikas atsisako mokėti: kaip apginti savo teisę
Sumokėjote draudimo įmokas metų metus, o kai nutiko bėda – draudikas atsisako mokėti arba siūlo sumą, kuri nepadengia net pusės nuostolių. Tai nereiškia, kad ginčas baigtas. Lietuvoje veikia aiški, nemokama ir dažnai veiksminga procedūra: rašytinė pretenzija draudikui, o jeigu atsakymas netenkina – ginčo nagrinėjimas Lietuvos banke. Svarbiausia – nepraleisti terminų ir žinoti, kada atsisakymas iš […]
Kaip susigrąžinti skolą Lietuvoje: žingsnis po žingsnio vadovas
Skolų negrąžinimas yra nemaloni situacija, su kuria susiduria tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Kai skolininkas nesilaiko savo įsipareigojimų, svarbu žinoti, kokių veiksmų galite imtis, kad apgintumėte savo teises ir susigrąžintumėte skolą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisėtai ir efektyviai susigrąžinti skolą Lietuvoje, laikantis galiojančių teisės aktų. 1. Pirmas žingsnis – derybos su skolininku Prieš pradedant teisinius […]
Nedarbo išmoka nuo 2026 m. liepos: naujas stažas, naujos ribos ir viena data, kuri lemia viską
Nuo 2026 m. liepos 1 d. nedarbo išmokų sistema perrašyta: kitoks stažas, kitokia pastovioji dalis, kitokios „grindys“ ir „lubos“. Bet svarbiausia ne tarifai. Svarbiausia – data, kurią įgijote bedarbio statusą. Vienos dienos skirtumas gali reikšti kelis šimtus eurų per mėnesį – į abi puses. 12 mėn.Stažas per pastaruosius 24 mėn. 370 EurMinimali išmoka (5 BSI) […]
Akcinių bendrovių įstatymas nuo 2026 m. liepos 1 d.: išperkamosios akcijos, tarpiniai dividendai, finansinė pagalba
Nuo 2026 m. liepos 1 d. Lietuvos bendrovės gali gerokai daugiau: išleisti visiškai naujos rūšies akcijas, skirti tarpinius dividendus valdybos sprendimu, skolinti pinigus tam, kad kas nors nusipirktų jų pačių akcijų. Yra viena sąlyga, ir ji vienoda visiems trims dalykams: tai turi būti parašyta įstatuose. Bendrovės, kurios įstatų nekeis, toliau gyvens pagal senas taisykles – […]
Prekės ženklo registracija Lietuvoje ir ES
Pavadinimas, logotipas ar šūkis tampa tikru turtu tik tada, kai jį įregistruojate kaip prekės ženklą. Registracija suteikia išimtinę teisę naudoti ženklą ir drausti kitiems naudoti tapatų ar klaidinančiai panašų žymenį toje pačioje srityje. Lietuvoje ženklas registruojamas Valstybiniame patentų biure, o visoje ES – vienu prašymu per EUIPO. Šiame straipsnyje – kur ir kaip registruoti, kiek […]