Advokatas-lt.com 
Vaiko išlaikymas 2026: dydžiai, „Sodros“ išmoka ir skolos išieškojimas
Nuo 2026 m. liepos 1 d. valstybės mokama vaiko išlaikymo išmoka padidėjo iki 185 eurų. Skamba kaip gera žinia – ir yra. Bet tai ne alimentai. Tai suma, kurią „Sodra“ moka vietoj nemokančio tėvo ar motinos, o paskui išieško iš jų su palūkanomis. Ir ji beveik visada mažesnė už tai, ką priteisė teismas.
Teisės aktai ir oficialūs šaltiniai
- Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas – aktuali suvestinė redakcija Teisės aktų registras (e-tar.lt). Aktualu: 3.192 str. (tėvų pareiga išlaikyti vaikus), 3.194 str. (išlaikymo priteisimas), 3.201 str. (dydžio pakeitimas), 6.461 str. 2 d.
- Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas – aktuali suvestinė redakcija 164 straipsnis – vengimas išlaikyti vaiką
- „Sodra“: vaiko išlaikymo išmokos Nuo 2018 m. valstybės išmokas vaiko išlaikymui moka „Sodra“ – anksčiau šią funkciją vykdė Vaikų išlaikymo fondas
Kiek: orientyras, kuris nėra formulė
Pradėkime nuo to, ko nėra. Lietuvos įstatymuose nėra alimentų formulės. Nėra procento nuo atlyginimo. Nėra lentelės pagal vaiko amžių.
Yra Civilinio kodekso principas: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ir yra teismų praktikoje nusistovėjęs orientyras.
Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydis vienam vaikui – pagal analogiją remiantis CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną MMA. Kadangi išlaikyti vaiką privalo abu tėvai, praktikoje tai reiškia apie pusę MMA iš kiekvieno. 2026 m. MMA yra 1 153 Eur.
Dalis praktikų šį orientyrą skaičiuoja nuo bruto MMA, dalis – nuo sumos atskaičius mokesčius. Skirtumas – šimtai eurų. Todėl internete rasite ir „apie 320 Eur“, ir „apie 576 Eur“ – ir abu bus pateikti kaip faktas.
Tiesa paprastesnė ir nemalonesnė: tai nėra skaičiavimas, tai atskaitos taškas. Teismas vertina konkrečius vaiko poreikius (darželis, būrelis, gydymas, būstas) ir konkrečias tėvų galimybes. Mažesnę nei pusė MMA sumą teismai leidžia retai ir tik esant svarioms priežastims – pavyzdžiui, sunkiai mokančiojo negaliai.
Ką teismas vertina iš tikrųjų
| Veiksnys | Kaip veikia |
|---|---|
| Vaiko amžius ir poreikiai | Paauglio išlaikymas kainuoja daugiau nei darželinuko. Sumos, priteistos prieš penkerius metus, šiandien dažnai nebeatitinka realybės |
| Tėvų turtinė padėtis | Vertinamos ne tik oficialios pajamos, bet ir nekilnojamasis turtas, santaupos, galimybė gauti papildomų pajamų |
| Pastangos slėpti pajamas | Teismų praktikoje į tai atsižvelgiama vis dažniau. „Oficialiai gaunu MMA“ nebėra automatiškai lemiantis argumentas |
| Specialūs poreikiai | Negalia, gydymas, reabilitacija – pagrindas didesnei sumai |
| Su kuo vaikas gyvena | Kasdienė priežiūra taip pat yra išlaikymo forma, ir teismas tai vertina |
Išlaikymas gali būti mokamas ne tik pinigais, bet ir natūra – apmokant mokslą, būsto nuomą, konkrečias vaiko išlaidas. Praktikoje mišrus variantas dažnai stabiliausias.
„Sodros“ išmoka: 185 eurai nuo liepos
Kai antstoliui nepavyksta išieškoti priteisto išlaikymo, į pagalbą ateina valstybė. Nuo 2018 m. sausio 1 d. valstybės išmokas vaiko išlaikymui moka „Sodra“ – anksčiau šią funkciją vykdė Vaikų išlaikymo fondas.
| Rodiklis | Iki 2026-07-01 | Nuo 2026-07-01 |
|---|---|---|
| Išmokos dydis | 1,8 BSI = 133,20 Eur | 2,5 BSI = 185 Eur |
| Bazinė socialinė išmoka (BSI) 2026 m. | 74 Eur | |
1. Tai ne alimentai. Išmoka mokama, kai vaikas negauna viso arba dalies teismo priteisto išlaikymo. Ji turi „lubas“ ir beveik visada mažesnė už priteistą sumą.
2. Dalinis mokėjimas skaičiuojamas. Jeigu tėvas ar motina moka dalį, „Sodra“ išmoka pilną dydį tik tuo atveju, jei iš priteistos sumos atėmus sumokėtą dalį likutis yra didesnis už išmokos dydį.
3. Valstybė neatleidžia skolos. Sumokėtas lėšas „Sodra“ išieško iš skolininko su palūkanomis. Ši skola nedingsta – ji lydi žmogų metų metus.
Vaiko išlaikymo išmokų mokėjimas nutraukiamas, kai vaikas praranda teisę jas gauti. Jeigu paaiškėja, kad išmokos buvo mokamos neteisėtai, jas privaloma grąžinti. Todėl apie bet kokį situacijos pasikeitimą – atnaujintus mokėjimus, vaiko gyvenamosios vietos ar statuso pokytį – „Sodrai“ verta pranešti pačiam.
Priteista suma nebeatitinka realybės? Ją galima keisti
Išlaikymo padidinimas, sumažinimas, įsiskolinimo priteisimas už praėjusį laikotarpį, išieškojimas per antstolį. Kiekvienas iš šių klausimų turi savo procedūrą ir terminus. Advokatas-lt.com – specialistų paieška 14 Lietuvos miestų.
Visas specialistų katalogasVisi specialistai pagal miestą ir sritį→
Paieška ir susisiekimas su specialistu – nemokami
Trys keliai, kaip įforminti išlaikymą
- Tėvų susitarimas, patvirtintas teismo. Civilizuočiausias ir pigiausias būdas. Tėvai susitaria dėl sumos, mokėjimo terminų ir papildomų išlaidų – odontologo, vasaros stovyklos, būrelių – dengimo. Susitarimas įtraukiamas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių arba sudaromas atskirai ir tvirtinamas teismo. Svarbu: nepatvirtintas teismo susitarimas nėra vykdomasis dokumentas – su juo pas antstolį nenueisite.
- Mediacija. Neutralus tarpininkas padeda rasti kompromisą dėl sumos, terminų ir formos. Pavykus susitarti, parengiama taikos sutartis, kurią teismas patvirtina supaprastinto proceso tvarka. Valstybės finansuojama mediacija tam tikram valandų skaičiui yra nemokama.
- Ieškinys teismui. Kai susitarti nepavyksta. Kreiptis gali vienas iš tėvų ar globėjų, o tam tikrais atvejais – ir vaiko teisių apsaugos institucijos. Reikės duomenų apie vaiko poreikius: darželio ar mokyklos mokesčių, medicininių išlaidų, būsto išlaidų.
Nemoka: kaip išieškoti
Seka aiški, ir kiekvienas žingsnis yra sąlyga kitam.
- Gaukite vykdomąjį raštą. Jeigu išlaikymas priteistas teismo sprendimu arba teismas patvirtino jūsų sutartį, o mokėjimų nėra – kreipkitės į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
- Kreipkitės į antstolį. Vykdomąjį raštą pateikite antstoliui dėl priverstinio išieškojimo. Antstolis gali nukreipti išieškojimą į darbo užmokestį, sąskaitas, turtą.
- Prašykite įsiskolinimo už praėjusį laiką. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Tai atskiras reikalavimas, ir jo nepareiškus teismas jo nepriteis.
- Kreipkitės dėl „Sodros“ išmokos. Jeigu antstolis patvirtina, kad išlaikymas neišieškomas, atsiranda teisė į valstybės mokamą vaiko išlaikymo išmoką – nuo 2026 m. liepos 1 d. tai 185 Eur.
- Baudžiamoji atsakomybė. Už vengimą išlaikyti vaiką Lietuvoje numatyta baudžiamoji atsakomybė – Baudžiamojo kodekso 164 straipsnis. Tai kraštutinė priemonė sistemingo, piktybinio vengimo atvejais, bet ji reali.
18 metų nėra pabaiga
Paplitęs mitas: vaikui sulaukus pilnametystės tėvų pareiga automatiškai nutrūksta. Netiesa.
| Situacija | Iki kada gali tęstis išlaikymas |
|---|---|
| Mokosi pagal bendrojo lavinimo programą | Iki 19 metų |
| Studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą | Iki 24 metų |
| Yra paramos reikalingas – pavyzdžiui, dėl neįgalumo | Kol išlieka paramos poreikis |
Pilnamečio vaiko išlaikymas nėra savaiminis. Teismas vertina, ar vaikas deda pastangas mokytis, ar jis pats negali užsidirbti ir ar tėvų finansinė padėtis leidžia tokią paramą teikti be didelės žalos sau. Praktikoje tai reiškia, kad reikalavimą tęsti išlaikymą reikia pagrįsti – pažymomis, studijų forma, faktinėmis aplinkybėmis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokio dydžio alimentai priteisiami Lietuvoje 2026 m.?
Formulės įstatyme nėra. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikomas minimalios mėnesinės algos dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų – taigi apie pusę MMA iš kiekvieno. 2026 m. MMA yra 1 153 Eur. Tai tik atskaitos taškas: teismas vertina konkrečius vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, o mažesnę sumą leidžia retai ir tik esant svarioms priežastims.
Kiek yra „Sodros“ vaiko išlaikymo išmoka 2026 m.?
Nuo 2026 m. liepos 1 d. vaiko išlaikymo išmoka padidėjo nuo 1,8 iki 2,5 bazinės socialinės išmokos dydžio. 2026 m. BSI yra 74 Eur, todėl išmoka siekia 185 Eur. Iki tol ji sudarė 133,20 Eur.
Ar „Sodros“ išmoka pakeičia alimentus?
Ne. Išmoka mokama, kai vaikas negauna viso arba dalies teismo priteisto išlaikymo, ir ji turi nustatytas „lubas“, todėl paprastai yra mažesnė už priteistą sumą. Valstybė sumokėtas lėšas vėliau išieško iš skolininko su palūkanomis – skola nedingsta.
Kas bus, jei tėvas moka tik dalį alimentų?
„Sodra“ išmoka mokama tuo atveju, jeigu iš priteistos išlaikymo sumos atėmus faktiškai sumokėtą dalį likusi dalis yra didesnė už nustatytą išmokos dydį. Priešingu atveju teisės į išmoką neatsiranda.
Kaip išieškoti nesumokėtus alimentus?
Reikia kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti jį antstoliui priverstiniam išieškojimui. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos galima prisiteisti įsiskolinimą – tai atskiras reikalavimas. Jeigu antstoliui išieškoti nepavyksta, atsiranda teisė į „Sodros“ mokamą vaiko išlaikymo išmoką.
Ar už alimentų nemokėjimą gresia baudžiamoji atsakomybė?
Taip. Už vengimą išlaikyti vaiką numatyta baudžiamoji atsakomybė – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnis. Tai kraštutinė priemonė, taikoma sistemingo, piktybinio vengimo atvejais.
Ar išlaikymas baigiasi vaikui sulaukus 18 metų?
Ne automatiškai. Išlaikymas gali būti tęsiamas, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo lavinimo programą – iki 19 metų; studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir jam ne daugiau kaip 24 metai; arba yra paramos reikalingas, pavyzdžiui, dėl neįgalumo. Teismas vertina, ar vaikas deda pastangas mokytis, ar pats negali užsidirbti ir ar tėvų padėtis leidžia teikti paramą be didelės žalos sau.
Ar galima pakeisti anksčiau priteistą išlaikymo dydį?
Taip. Vaiko poreikiai auga kartu su juo, todėl prieš kelerius metus priteistos sumos dažnai nebeatitinka realybės. Pasikeitus vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo.
Išvada
Vienas skaičius 2026 m. tikrai pasikeitė: „Sodros“ išmoka nuo liepos 1 d. yra 185 eurai vietoj 133,20. Visa kita – ne skaičiai, o principai, ir jie nesikeičia jau daug metų.
Todėl praktinis patarimas nesusijęs su tarifais. Jeigu esate ta pusė, kuri negauna: susitarimas be teismo patvirtinimo yra popierius, o ne įrankis – jo su antstoliu nepanaudosite. Jeigu esate ta pusė, kuri moka: nesumokėta suma nedingsta ir po dvidešimties metų, o valstybė yra kantriausias kreditorius Lietuvoje.
Raskite advokatą šeimos teisės klausimais
Lietuvos teisininkų ir advokatų paieškos platforma. Anketos su kainomis, kontaktais ir atsiliepimais 14 miestų. Paieška ir susisiekimas su specialistu – nemokami.
Visas specialistų katalogasVisi specialistai pagal miestą ir sritį→
Tik patikrinti atsiliepimai · Specialistai, turintys patirties teisėsaugos institucijose
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, aktuali suvestinė redakcija (Teisės aktų registras) – 3.192, 3.194, 3.201 ir 6.461 straipsniai; Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, aktuali suvestinė redakcija – 164 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo; Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo pakeitimai, įsigalioję 2026 m. liepos 1 d. (išmoka padidinta nuo 1,8 iki 2,5 BSI); 2026 m. dydžiai: minimalioji mėnesinė alga – 1 153 Eur, bazinė socialinė išmoka – 74 Eur.
Šis straipsnis yra bendro informacinio pobūdžio ir nelaikytinas teisine konsultacija. Dėl konkrečios situacijos kreipkitės į advokatą Advokatas-lt.com kataloge.
Noderīga informācija
Akcinių bendrovių įstatymas nuo 2026 m. liepos 1 d.: išperkamosios akcijos, tarpiniai dividendai, finansinė pagalba
Nuo 2026 m. liepos 1 d. Lietuvos bendrovės gali gerokai daugiau: išleisti visiškai naujos rūšies akcijas, skirti tarpinius dividendus valdybos sprendimu, skolinti pinigus tam, kad kas nors nusipirktų jų pačių akcijų. Yra viena sąlyga, ir ji vienoda visiems trims dalykams: tai turi būti parašyta įstatuose. Bendrovės, kurios įstatų nekeis, toliau gyvens pagal senas taisykles – […]
Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje 2026: kas pasikeitė nuo gegužės 22 d.
Nuo 2026 m. gegužės 22 d. jūsų leidimas gyventi priklauso ne tik nuo jūsų. Jis gali būti panaikintas dėl to, ką padarė darbdavys – jeigu jis bent du kartus baustas už nedeklaruotą darbą arba bent vieną kartą už nelegalų darbą. Ne jūs pažeidėte. Pasekmės – jums. 2026-05-22Naujų taisyklių pradžia 8 metaiRiba studijų leidimams 2 kartaiDarbdavio […]
Nuotolinis darbas Lietuvoje 2025 m.: darbuotojų teisės ir darbdavių pareigos
Nuotolinio darbo samprata ir tendencijos Lietuvoje Nuotolinis darbas – tai darbo forma, kai darbuotojas dirba ne darbdavio patalpose, naudodamas informacines technologijas. Lietuvoje ši darbo forma sparčiai populiarėja, ypač IT ir finansų sektoriuose. 2025 m. pradžioje apie 85% IT sektoriaus darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu, o finansų sektoriuje – apie 70%. Teisinis reguliavimas ir naujausi Darbo […]
Darbo apmokėjimo sistema 2026: ką privalo turėti kiekvienas darbdavys iki gruodžio 31 d.
Darbdavys, kuris iki 2026 m. gruodžio 31 d. neturės patvirtintos darbo apmokėjimo sistemos, pažeis Darbo kodeksą. Ne tik gamykla su trimis pamainomis – ir UAB, kurioje dirba vienas žmogus: pats vadovas. Iki šiol tokia pareiga galiojo tik darbovietėms, kuriose vidutiniškai dirba 20 ir daugiau darbuotojų. Nuo 2026 m. birželio 7 d. išimčių nebeliko. O kartu […]
Ką daryti įvykus eismo įvykiui: žingsnis po žingsnio vadovas vairuotojams Lietuvoje
Eismo įvykis – tai netikėta ir dažnai stresą sukelianti situacija, su kuria gali susidurti kiekvienas vairuotojas. Svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis tokioje situacijoje, kad apsaugotumėte save, kitus eismo dalyvius ir užtikrintumėte sklandų formalumų tvarkymą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius veiksmus, kurių reikėtų imtis įvykus eismo įvykiui Lietuvoje. 1. Sustokite ir užtikrinkite saugumą Pirmiausia, nedelsdami sustokite ir […]
Tapote sukčių auka: ką daryti per pirmas 24 valandas
Blogiausia žinia iš karto: pinigus atgauti pavyksta retai, o šansai nyksta valandomis. Gera žinia: 2025 m. finansų įstaigos Lietuvoje sustabdė daugiau nei 38 mln. eurų – ir didžiąją dalį ankstyvose stadijose, dar prieš jiems virstant realiais nuostoliais. Skirtumas tarp šių dviejų sakinių dažniausiai matuojamas ne teisės žiniomis, o minutėmis. 15 447Sukčiavimo atvejai 2025 m. 58,8 […]
Kaip susigrąžinti skolą Lietuvoje: žingsnis po žingsnio vadovas
Skolų negrąžinimas yra nemaloni situacija, su kuria susiduria tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Kai skolininkas nesilaiko savo įsipareigojimų, svarbu žinoti, kokių veiksmų galite imtis, kad apgintumėte savo teises ir susigrąžintumėte skolą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisėtai ir efektyviai susigrąžinti skolą Lietuvoje, laikantis galiojančių teisės aktų. 1. Pirmas žingsnis – derybos su skolininku Prieš pradedant teisinius […]
Ką daryti, jei tapote sukčiavimo auka Lietuvoje?
Sukčiavimas – viena dažniausių nusikalstamų veikų Lietuvoje, kuri paveikia tiek fizinius, tiek juridinius asmenis. 2023 metais Lietuvos policija užfiksavo daugiau nei 10 000 sukčiavimo atvejų, o gyventojų patirti nuostoliai viršijo 17 mln. eurų. Tokia statistika rodo, kad pavojus tapti sukčiavimo auka išlieka didelis, todėl labai svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pagrindinės sukčiavimo rūšys Lietuvoje […]
Kaip patraukti atsakomybėn už šmeižtą Lietuvoje
Šmeižtas – tai sąmoningas neteisingos informacijos skleidimas, siekiant sumenkinti asmens reputaciją, garbę ar orumą. Tai ne tik moralinis, bet ir teisinis pažeidimas, už kurį Lietuvoje gali būti taikomos civilinės arba baudžiamosios atsakomybės priemonės. Šis straipsnis padės jums suprasti, kaip elgtis, jei tapote šmeižto auka, kokius įrodymus rinkti ir kokie yra jūsų teisiniai veiksmai. Kas yra […]
Neteisėtas atleidimas iš darbo: kaip ginti savo teises ir atstatyti darbo santykius
Neteisėtas atleidimas iš darbo – tai situacija, kai darbdavys pažeidžia įstatymuose numatytą tvarką, atleisdami darbuotoją be teisėto pagrindo arba nesilaikydami reikiamos procedūros. Tokie veiksmai gali sukelti ne tik finansinius sunkumus, bet ir emocinį stresą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti neteisėtą atleidimą, kokias teises gina Lietuvos Respublikos teisės aktai ir kokius veiksmus reikia atlikti, norint apginti […]
Nedarbo išmoka nuo 2026 m. liepos: naujas stažas, naujos ribos ir viena data, kuri lemia viską
Nuo 2026 m. liepos 1 d. nedarbo išmokų sistema perrašyta: kitoks stažas, kitokia pastovioji dalis, kitokios „grindys“ ir „lubos“. Bet svarbiausia ne tarifai. Svarbiausia – data, kurią įgijote bedarbio statusą. Vienos dienos skirtumas gali reikšti kelis šimtus eurų per mėnesį – į abi puses. 12 mėn.Stažas per pastaruosius 24 mėn. 370 EurMinimali išmoka (5 BSI) […]
Nekilnojamojo turto mokestis 2026: 450 000 Eur riba pagrindiniam būstui ir progresiniai tarifai visam kitam
Turite vieną butą, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta? Beveik neabejotinai nemokėsite nieko – riba yra 450 000 eurų. Turite antrą, net kuklų? Mokestis prasideda jau nuo 50 000 eurų. Skirtumas tarp šių dviejų skaičių yra devyneri kartai, ir jis priklauso nuo vieno dalyko: kur esate deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną. 450 000 EurRiba pagrindiniam […]