Advokatas-lt.com 
Tapote sukčių auka: ką daryti per pirmas 24 valandas
Blogiausia žinia iš karto: pinigus atgauti pavyksta retai, o šansai nyksta valandomis. Gera žinia: 2025 m. finansų įstaigos Lietuvoje sustabdė daugiau nei 38 mln. eurų – ir didžiąją dalį ankstyvose stadijose, dar prieš jiems virstant realiais nuostoliais. Skirtumas tarp šių dviejų sakinių dažniausiai matuojamas ne teisės žiniomis, o minutėmis.
Teisės aktai ir oficialūs šaltiniai
- Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas – aktuali suvestinė redakcija Teisės aktų registras (e-tar.lt). Aktualu: 182 straipsnis – sukčiavimas
- Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas – aktuali suvestinė redakcija Žalos atlyginimas, nepagrįstas praturtėjimas, sandorių pripažinimas negaliojančiais
- Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras: 2025 m. sukčiavimo atvejų statistikos analizė Oficialūs finansų įstaigų pateiktų duomenų apibendrinimai
Pirmos valandos: keturi veiksmai iš eilės
Eiliškumas svarbus. Dauguma žmonių pradeda nuo policijos – ir pralaimi pinigus, kol laukia eilės.
- Skambinkite bankui. Nedelsdami, net naktį. Ne rašykite el. laišką, ne pildykite formos svetainėje – skambinkite. Kol pinigai nepasiekė galutinės sąskaitos ar nebuvo išgryninti, banko sistemos gali mokėjimą sustabdyti arba inicijuoti lėšų atšaukimą per gaunantį banką. Būtent šis mechanizmas 2025 m. sustabdė daugiau nei 38 mln. eurų.
- Blokuokite viską, prie ko sukčius galėjo prieiti. Kortelę, internetinę bankininkystę, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“. Jeigu diegėte kokią nors nuotolinio prisijungimo programą – išjunkite įrenginį nuo interneto ir nešvieskite jo iš naujo, kol nepasitarėte su banku: telefone gali būti įrodymų.
- Fiksuokite įrodymus. Ekrano nuotraukos, skambučio numeris ir tikslus laikas, SMS, susirašinėjimas, mokėjimo nurodymo kopija, svetainės adresas, kriptovaliutos piniginės adresas. Nieko netrinkite – net jeigu gėda.
- Kreipkitės į policiją. Pareiškimą galima pateikti bet kuriame policijos komisariate arba elektroniniu būdu. Nurodykite sumą, laiką, sąskaitos numerį, į kurią pervedėte, ir pridėkite visus surinktus įrodymus. Būtent nuo šio dokumento prasideda ikiteisminis tyrimas.
Nemokėkite už pinigų susigrąžinimą. Antra banga – „teisininkai“, „kompensacijų fondai“ ar „kibernetiniai tyrėjai“, kurie susisiekia su aukomis ir siūlo atgauti prarastas lėšas už avansą. Tai ta pati schema, tik nukreipta į žmogų, kuris jau įrodė esąs pažeidžiamas. Aukų sąrašai perparduodami.
Ką bankas gali ir ko negali
| Bankas GALI | Bankas NEGALI |
|---|---|
| Sustabdyti mokėjimą, jei jis dar neįvykdytas iki galo | Grąžinti pinigų, kuriuos jūs pats sąmoningai pervedėte, jei jie jau išimti |
| Kreiptis į gaunantį banką dėl lėšų atšaukimo (angl. recall) | Priversti kito banko klientą grąžinti pinigus |
| Blokuoti gavėjo sąskaitą savo sistemoje, jei ji jo paties banke | Atskleisti jums gavėjo asmens duomenų |
| Perduoti duomenis teisėsaugai jos reikalavimu | Atlikti tyrimo – tai policijos funkcija |
| Grąžinti lėšas, jei mokėjimas buvo neautorizuotas (t. y. atliktas ne jūsų) | Atkurti kriptovaliutos pervedimo – jis negrįžtamas |
Jeigu sukčius pats prisijungė prie jūsų banko ir pervedė pinigus be jūsų žinios – tai neautorizuotas mokėjimas, ir taisyklės palankesnės klientui. Jeigu jūs patys, apgauti, patvirtinote pervedimą „Smart-ID“ – tai autorizuotas mokėjimas, ir kova sunkesnė. Būtent todėl sukčiai deda tiek pastangų, kad mygtuką paspaustumėte jūs.
Kada tai baudžiamoji byla
Sukčiavimas Lietuvoje yra nusikalstama veika – Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis. Atsakomybė priklauso nuo apgaule įgyto turto vertės, todėl praktikoje bylos skirstomos pagal sumą, o ne pagal schemos rafinuotumą.
Ką verta žinoti prieš rašant pareiškimą:
- Ikiteisminis tyrimas pradedamas dėl veikos, ne dėl konkretaus žmogaus. Tai, kad nežinote, kas jums skambino, nėra kliūtis. Nustatinėti asmenį – tyrėjų darbas.
- Jūs esate nukentėjusysis, o ne liudytojas. Skirtumas procesinis ir svarbus: nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, teikti prašymus ir pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.
- Civilinį ieškinį galima pareikšti pačioje baudžiamojoje byloje. Tai pigiau ir greičiau nei atskiras procesas – nereikia mokėti žyminio mokesčio už turtinės žalos reikalavimą.
- Tyrimai dažnai jungiami. Lietuvos policijoje kuriamas centralizuotas elektroninių sukčiavimų tyrimo centras su analitiniu branduoliu Lietuvos kriminalinės policijos biure ir tyrimo centrais didžiosiose apskrityse – tikslas tirti ne pavienį atvejį, o nusikalstamą tinklą.
Nukentėjusiojo teisės baudžiamojoje byloje yra platesnės, nei dauguma žino
Susipažinimas su bylos medžiaga, civilinis ieškinys, skundas dėl tyrimo nutraukimo. Jei suma didelė, advokatas byloje dažnai lemia, ar ji apskritai bus tiriama iki galo. Advokatas-lt.com – specialistų paieška 14 Lietuvos miestų.
Visas specialistų katalogasVisi specialistai pagal miestą ir sritį→
Paieška ir susisiekimas su specialistu – nemokami
Ar atgausiu pinigus: sąžiningas atsakymas
Statistika kalba aiškiau nei bet koks pažadas.
| Rodiklis | 2024 m. | 2025 m. |
|---|---|---|
| Užfiksuoti sukčiavimo atvejai (finansų įstaigų duomenimis) | ~13 700 | 15 447 (+12,8 %) |
| Suma, kurią sukčiai siekė išvilioti | 35 mln. Eur | 58,8 mln. Eur |
| Finansų įstaigų sustabdyta suma | ~15 mln. Eur | daugiau nei 38 mln. Eur |
| Bendra išvengta žala (sustabdytos ir grąžintos lėšos) | 17,6 mln. Eur | ~40 mln. Eur |
| Realūs gyventojų nuostoliai | ~20 mln. Eur | ~20 mln. Eur |
Perskaitykite šią lentelę dar kartą. Bandymų mastas per metus išaugo beveik dvigubai, o reali žala nepasikeitė. Priežastis viena: pinigai sustabdomi ankstyvose stadijose. Ne teisme. Ne po mėnesio. Per pirmas valandas.
Iš to seka nemalonus, bet naudingas dėsnis: jūsų šansai atgauti pinigus beveik visiškai priklauso nuo to, kaip greitai paskambinsite bankui – ir beveik nepriklauso nuo to, kaip gerai parašysite pareiškimą policijai.
Vidutinė žala viename telefoninio sukčiavimo atvejyje 2025 m. II ketvirtį išaugo nuo 6,6 iki 11,7 tūkst. eurų. Tai suma, prilygstanti vidutinėms Lietuvos gyventojo santaupoms – ir riba, nuo kurios advokatas byloje nustoja būti prabanga. Investicinio sukčiavimo atvejais nuostoliai neretai siekia dešimtis tūkstančių: yra užfiksuotas atvejis, kai vilnietis, „investuodamas į kriptovaliutas“, per kelis mėnesius prarado 108 tūkst. eurų.
Kaip atrodo schemos 2026-aisiais
Policijos duomenimis, 2025 m. registruota 7,2 % mažiau su sukčiavimais susijusių nusikalstamų veikų nei 2024 m., tačiau daugiau atvejų su didelėmis žalomis. Sukčiai persiorientavo nuo masės prie taikinio.
| Schema | Kaip veikia | Pavojingumas |
|---|---|---|
| Netikri SMS ir el. laiškai | Apie neva skirtą baudą, siuntinį, mokestį. Nuoroda veda į banko puslapio klastotę. Sudaro apie trečdalį visų fiksuotų bandymų | Vienetinė žala maža, bendra – didelė dėl masto |
| Telefoniniai sukčiai | Apsimeta banko, policijos, ryšio operatoriaus ar elektros tinklų darbuotojais. 2025 m. aktyviai naudota pakeista telefono numerių rašymo tvarka. Naudojami ir DI sugeneruoti balsai | Vidutinė žala vienam atvejui – apie 11,7 tūkst. Eur |
| Investiciniai sukčiai | Netikros platformos, ilgas pasitikėjimo kūrimas, „asmeninis konsultantas“, iš pradžių leidžiama „uždirbti“ ir atsiimti nedidelę sumą | Prarandami keli ar keliolika tūkstančių eurų, neretai daugiau |
| Avansiniai mokėjimai | Prekė, paslauga ar nuoma, kurios nėra. Reikalaujamas išankstinis mokėjimas | Viena dažniausių tipologijų |
| Romantiniai sukčiai | Mėnesių trukmės santykiai, po kurių prasideda „bėda“ ir prašymas pinigų | Didelė vienetinė žala, retai pranešama dėl gėdos |
| „Netikras vadovas“ ir el. pašto perėmimas | Taikinys – įmonės. Suklastotas nurodymas pervesti lėšas arba pakeista sąskaita sąskaitoje faktūroje | Atvejų nedaug, bet vieno incidento žala juridiniam asmeniui – itin didelė |
| Atvykimas į namus | Naujausia banga: bendrininkai atvyksta paimti grynųjų arba banko kortelės tiesiai iš namų | Auka lieka be pinigų ir be jokio elektroninio pėdsako |
Ne dėl naivumo. Šiandien sukčiavimas veikia kaip organizuota sistema – su paruoštais scenarijais, kontaktų sąrašais ir nuolat pildomomis potencialių aukų duomenų bazėmis. Naudojami ir socialinės inžinerijos įrankiai: viešai prieinami duomenys iš socialinių tinklų, informacija iš nutekintų duomenų bazių. Skambutis, kuriame pašnekovas žino jūsų vardą, adresą ir banką, skamba visiškai kitaip nei anoniminis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ką daryti pirmiausia, jei pervedžiau pinigus sukčiams?
Nedelsdami skambinkite savo bankui – ne rašykite laiško, o skambinkite. Kol lėšos nepasiekė galutinės sąskaitos ar nebuvo išgrynintos, mokėjimą galima sustabdyti arba inicijuoti jo atšaukimą per gaunantį banką. Tada blokuokite kortelę ir prisijungimus, surinkite įrodymus ir kreipkitės į policiją.
Ar bankas privalo grąžinti pinigus?
Priklauso nuo to, ar mokėjimas buvo autorizuotas. Jeigu sukčius pats prisijungė prie sąskaitos ir pervedė lėšas be jūsų žinios, tai neautorizuotas mokėjimas ir taisyklės palankesnės klientui. Jeigu jūs patys, būdami apgauti, patvirtinote pervedimą – tai autorizuotas mokėjimas, ir lėšų susigrąžinimas priklauso nuo to, ar jas pavyks sustabdyti.
Pagal kokį straipsnį baudžiama už sukčiavimą Lietuvoje?
Sukčiavimas yra nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje. Atsakomybė diferencijuojama pagal apgaule įgyto turto vertę.
Ar galiu pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje?
Taip. Nukentėjusysis turi teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pačioje baudžiamojoje byloje. Tai paprastai greičiau ir pigiau nei atskiras civilinis procesas.
Kiek sukčiavimo atvejų fiksuojama Lietuvoje?
Pagal finansų įstaigų pateiktus duomenis, 2025 m. Lietuvoje užfiksuoti 15 447 sukčiavimo atvejai – 12,8 % daugiau nei 2024 m. Suma, kurią sukčiai siekė išvilioti, išaugo iki 58,8 mln. eurų (2024 m. – 35 mln. eurų). Tačiau realūs gyventojų nuostoliai 2024 ir 2025 m. išliko panašūs – apie 20 mln. eurų per metus, nes finansų įstaigos 2025 m. sustabdė daugiau nei 38 mln. eurų.
Ar galima atgauti kriptovaliuta pervestus pinigus?
Praktiškai beveik ne. Kriptovaliutos pervedimas yra negrįžtamas ir jo negali atšaukti nei bankas, nei platforma. Vienintelis kelias – baudžiamasis tyrimas ir lėšų judėjimo sekimas, tačiau tai ilgas procesas su ribotomis sėkmės galimybėmis.
Man siūlo padėti susigrąžinti prarastus pinigus už mokestį. Ar verta?
Ne. Tai antroji sukčiavimo banga, nukreipta būtent į jau nukentėjusius žmones – aukų sąrašai perparduodami. Jokia teisėta paslauga nereikalauja avanso už pažadą susigrąžinti pinigus iš nenustatyto asmens. Jei reikia teisinės pagalbos, kreipkitės į advokatą, kurio tapatybę galite patikrinti.
Kokios sukčiavimo schemos dažniausios 2026 m.?
Didžiausią dalį bandymų sudaro netikri SMS ir el. laiškai – apie trečdalį visų atvejų. Didžiausią žalą daro telefoniniai ir investiciniai sukčiavimai, kuriuose sukčiai bendrauja individualiai ir kantriai kuria pasitikėjimą. Taip pat paplitę avansiniai ir romantiniai sukčiavimai, o įmonių atveju – el. pašto perėmimo ir „netikro vadovo“ schemos. Naujausia tendencija – bendrininkų atvykimas į namus paimti grynųjų.
Išvada
Šis tekstas nepadės, jeigu skaitote jį iš smalsumo. Bet jei skaitote jį šiandien, nes kažkas jau įvyko – vienintelis dalykas, kurį verta įsiminti, yra eiliškumas: bankas, blokavimas, įrodymai, policija. Būtent tokia tvarka.
Ir vienas dalykas, kurio verta atsikratyti iš karto – gėdos. Sukčiai neieško kvailių. Jie ieško žmonių, kurie skuba, bijo arba pasitiki. 2025 m. Lietuvoje tokių atsirado 15 447. Kuo greičiau apie tai pranešite, tuo daugiau šansų, kad pinigai bus sustabdyti – jums ir kitiems.
Raskite advokatą baudžiamosios teisės klausimais
Lietuvos teisininkų ir advokatų paieškos platforma. Anketos su kainomis, kontaktais ir atsiliepimais 14 miestų. Paieška ir susisiekimas su specialistu – nemokami.
Vartotojų teisėGinčai su finansų įstaigomis→
Tik patikrinti atsiliepimai · Specialistai, turintys patirties teisėsaugos institucijose
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, aktuali suvestinė redakcija (Teisės aktų registras) – 182 straipsnis (sukčiavimas); Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, aktuali suvestinė redakcija; Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras: 2025 metų sukčiavimo atvejų statistikos analizė; Lietuvos policijos ir Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaitos duomenys už 2025 m.
Šis straipsnis yra bendro informacinio pobūdžio ir nelaikytinas teisine konsultacija. Dėl konkrečios situacijos kreipkitės į advokatą Advokatas-lt.com kataloge.
Noderīga informācija
Vairavimas išgėrus: baudos, teistumas ir automobilio konfiskavimas
Vairavimas išgėrus Lietuvoje – ne vienoda „bauda visiems”. Tai laiptuota atsakomybė, kuri iš administracinės peršoka į baudžiamąją, o pasekmės sparčiai griežtėja: nuo teisės vairuoti atėmimo iki teistumo ir automobilio konfiskavimo, kartais visų iš karto. Svarbiausia riba – 1,5 promilės: ją peržengus, tai jau ne nuobauda, o nusikaltimas su ilgalaikėmis ir sunkiai pataisomomis pasekmėmis. Šiame straipsnyje […]
Naudoto automobilio defektai: pardavėjo atsakomybė
Nusipirkote naudotą automobilį, o po kelių savaičių paaiškėjo rimtas gedimas, apie kurį pardavėjas neužsiminė? Tai nereiškia, kad liekate vienas su problema. Lietuvos teisė numato pardavėjo atsakomybę už paslėptus daiktų trūkumus, o pirkėjas turi konkrečias teises – nuo nemokamo remonto iki sutarties nutraukimo. Šiame straipsnyje aiškiai išdėstome, kada pardavėjas atsako, kuo skiriasi pirkimas iš verslo ir […]
Žala dėl gydytojo klaidos: kaip gauti kompensaciją be teismo
Praradote sveikatą dėl gydymo, o galvojate, kad reikės metų metus bylinėtis su ligonine ir įrodinėti, kuris konkretus gydytojas suklydo. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje to daryti nebereikia. Kompensaciją už paciento sveikatai padarytą žalą pirmiausia sprendžia ne teismas, o valstybinė komisija – nemokamai, be advokatų mūšio ir be reikalavimo įrodyti kaltę. Bet yra viena […]
Nekilnojamojo turto mokestis 2026: 450 000 Eur riba pagrindiniam būstui ir progresiniai tarifai visam kitam
Turite vieną butą, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta? Beveik neabejotinai nemokėsite nieko – riba yra 450 000 eurų. Turite antrą, net kuklų? Mokestis prasideda jau nuo 50 000 eurų. Skirtumas tarp šių dviejų skaičių yra devyneri kartai, ir jis priklauso nuo vieno dalyko: kur esate deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną. 450 000 EurRiba pagrindiniam […]
Akcinių bendrovių įstatymas nuo 2026 m. liepos 1 d.: išperkamosios akcijos, tarpiniai dividendai, finansinė pagalba
Nuo 2026 m. liepos 1 d. Lietuvos bendrovės gali gerokai daugiau: išleisti visiškai naujos rūšies akcijas, skirti tarpinius dividendus valdybos sprendimu, skolinti pinigus tam, kad kas nors nusipirktų jų pačių akcijų. Yra viena sąlyga, ir ji vienoda visiems trims dalykams: tai turi būti parašyta įstatuose. Bendrovės, kurios įstatų nekeis, toliau gyvens pagal senas taisykles – […]
Pranešėjų apsauga įmonėje: pareigos ir garantijos
Pranešėjų (angl. whistleblower) apsauga – tai ne tik darbuotojo teisė, bet ir įmonės pareiga. Pranešėjų apsaugos įstatymas įpareigoja tam tikras organizacijas įdiegti vidinį pranešimų apie pažeidimus kanalą, užtikrinti konfidencialumą ir apsaugoti pranešusį asmenį nuo atleidimo bei kito neigiamo poveikio. Šiame straipsnyje aiškiai išdėstome, kada kanalas privalomas, kokios yra įmonės pareigos ir kaip realiai saugomas pranešėjas […]
Vaiko išlaikymas 2026: dydžiai, „Sodros“ išmoka ir skolos išieškojimas
Nuo 2026 m. liepos 1 d. valstybės mokama vaiko išlaikymo išmoka padidėjo iki 185 eurų. Skamba kaip gera žinia – ir yra. Bet tai ne alimentai. Tai suma, kurią „Sodra“ moka vietoj nemokančio tėvo ar motinos, o paskui išieško iš jų su palūkanomis. Ir ji beveik visada mažesnė už tai, ką priteisė teismas. 185 Eur„Sodros“ […]
Turto padalijimas skyrybose: kas kam priklauso
Daugelis mano, kad skyrybų metu visas turtas tiesiog padalijamas pusiau. Tikrovė sudėtingesnė: dalijamas tik bendras turtas, o asmeninis lieka jo savininkui; tam tikrais atvejais teismas nukrypsta nuo lygių dalių; o būsto paskola „nepasidalija” vien todėl, kad išsiskyrėte. Suprasti šias taisykles būtina norint apsaugoti savo finansinius interesus ir išvengti ilgo bei brangaus bylinėjimosi. Šiame straipsnyje – […]
Nedarbo išmoka nuo 2026 m. liepos: naujas stažas, naujos ribos ir viena data, kuri lemia viską
Nuo 2026 m. liepos 1 d. nedarbo išmokų sistema perrašyta: kitoks stažas, kitokia pastovioji dalis, kitokios „grindys“ ir „lubos“. Bet svarbiausia ne tarifai. Svarbiausia – data, kurią įgijote bedarbio statusą. Vienos dienos skirtumas gali reikšti kelis šimtus eurų per mėnesį – į abi puses. 12 mėn.Stažas per pastaruosius 24 mėn. 370 EurMinimali išmoka (5 BSI) […]
Individuali veikla 2026: GPM ir kiti mokesčiai
Individuali veikla pagal pažymą – populiariausias būdas dirbti savarankiškai Lietuvoje, tačiau nuo 2026 m. jos apmokestinimas tapo sudėtingesnis. Įsigaliojo progresyvesnė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistema, todėl nebeužtenka žinoti vieno tarifo. Šiame straipsnyje aiškiai išdėstome, kokie mokesčiai taikomi 2026 m., kaip jie skaičiuojami, kada ir kaip deklaruoti bei kur dažniausiai suklystama. Konkrečius tarifus ir ribas visada […]
Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje 2026: kas pasikeitė nuo gegužės 22 d.
Nuo 2026 m. gegužės 22 d. jūsų leidimas gyventi priklauso ne tik nuo jūsų. Jis gali būti panaikintas dėl to, ką padarė darbdavys – jeigu jis bent du kartus baustas už nedeklaruotą darbą arba bent vieną kartą už nelegalų darbą. Ne jūs pažeidėte. Pasekmės – jums. 2026-05-22Naujų taisyklių pradžia 8 metaiRiba studijų leidimams 2 kartaiDarbdavio […]
Ką daryti, jei tapote sukčiavimo auka Lietuvoje?
Sukčiavimas – viena dažniausių nusikalstamų veikų Lietuvoje, kuri paveikia tiek fizinius, tiek juridinius asmenis. 2023 metais Lietuvos policija užfiksavo daugiau nei 10 000 sukčiavimo atvejų, o gyventojų patirti nuostoliai viršijo 17 mln. eurų. Tokia statistika rodo, kad pavojus tapti sukčiavimo auka išlieka didelis, todėl labai svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pagrindinės sukčiavimo rūšys Lietuvoje […]