Advokatas-lt.com 
Nedarbo išmoka nuo 2026 m. liepos: naujas stažas, naujos ribos ir viena data, kuri lemia viską
Nuo 2026 m. liepos 1 d. nedarbo išmokų sistema perrašyta: kitoks stažas, kitokia pastovioji dalis, kitokios „grindys“ ir „lubos“. Bet svarbiausia ne tarifai. Svarbiausia – data, kurią įgijote bedarbio statusą. Vienos dienos skirtumas gali reikšti kelis šimtus eurų per mėnesį – į abi puses.
Teisės aktai ir oficialūs šaltiniai
- „Sodra“: nuo liepos keičiasi nedarbo išmokų tvarka Oficialus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pranešimas – tikslūs dydžiai ir pereinamosios taisyklės
- „Sodra“: asmeninė paskyra gyventojams Prašymą nedarbo išmokai skirti galima pateikti čia arba Užimtumo tarnyboje
- Lietuvos Respublikos teisės aktų registras Nedarbo socialinio draudimo įstatymo aktuali suvestinė redakcija – oficialus teisės akto tekstas
Data, kuri lemia viską
Nauja tvarka taikoma iš esmės tiems asmenims, kuriems bedarbio statusas suteiktas nuo 2026 m. liepos 1 d. Jeigu statusas suteiktas iki 2026 m. birželio 30 d., galioja pereinamosios taisyklės.
Iš to seka nemaloni, bet svarbi išvada: registracijos Užimtumo tarnyboje data turi tiesioginę finansinę reikšmę. Ne atleidimo data. Ne paskutinė darbo diena. Būtent bedarbio statuso įgijimo diena.
Netekus darbo, pirmiausia reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą – ten suteikiamas bedarbio statusas ir galima pateikti prašymą nedarbo išmokai skirti. Prašymą taip pat galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojai.sodra.lt. Nedarbo išmoka yra draudiminė išmoka: ji priklauso ne nuo to, kad netekote darbo, o nuo to, ar už jus buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos.
Stažas: 24 mėnesiai vietoj 30
Nuo liepos 1 d. teisę į nedarbo išmoką turi žmonės, per paskutinius 24 mėnesius sukaupę ne mažiau kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažo. Iki šiol tokį stažą buvo galima įgyti per paskutinius 30 mėnesių.
Reikalaujamas stažas nepasikeitė – 12 mėnesių. Sutrumpėjo langas, per kurį jį galima surinkti. Kam tai skaudžiausia: žmonėms su ilgomis pertraukomis, sezoniniams darbuotojams, grįžtantiems po ilgesnės pauzės.
| Rodiklis | Iki 2026-07-01 | Nuo 2026-07-01 |
|---|---|---|
| Reikalingas stažas | 12 mėn. | 12 mėn. |
| Per kokį laikotarpį | Paskutinius 30 mėn. | Paskutinius 24 mėn. |
| Pastovioji dalis | 23,27 % MMA = 268,30 Eur | 15 % MMA = 172,95 Eur |
| Minimali išmoka | 268,30 Eur (susieta su pastoviąja dalimi) | 5 BSI = 370 Eur |
| Maksimali išmoka | Pagal ankstesnę tvarką | 70 % VDU – 2026 m. tai 1 618,51 Eur |
Iš ko susideda išmoka ir kur jos ribos
Išmoka sudaryta iš dviejų dalių: pastoviosios ir kintamosios.
Pastovioji dalis sumažėjo
Nuo liepos 1 d. pastovioji dalis lygi 15 % minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama išmoka. 2026 m. MMA yra 1 153 Eur, taigi pastovioji dalis – 172,95 Eur. Iki liepos ji buvo 23,27 % MMA, arba 268,30 Eur.
Skamba kaip praradimas. Bet sistema subalansuota kitaip: kintamoji dalis stipriau susiejama su faktinėmis draudžiamosiomis pajamomis, o „grindys“ pakeltos.
Minimumas pakilo iki 370 eurų
Minimalus nedarbo išmokos dydis dabar lygus 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiams, galiojantiems mėnesį, už kurį mokama išmoka. 2026 m. BSI – 74 Eur, taigi minimali išmoka siekia 370 Eur. Anksčiau minimumas buvo susietas su pastoviąja dalimi ir sudarė 268,30 Eur.
Maksimumas: 70 % VDU ir fiksuojamas iš karto
Žmonėms, bedarbio statusą įgijusiems nuo 2026 m. liepos 1 d., maksimali mėnesio išmoka negali viršyti 70 % atitinkamų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti. 2026 m. toks VDU yra 2 312,15 Eur, taigi riba – 1 618,51 Eur.
Maksimalus išmokos dydis nustatomas bedarbio statuso įgijimo dieną ir nesikeičia visą išmokos mokėjimo laikotarpį. Jeigu statusą įgijote 2026 m., jūsų riba liks 1 618,51 Eur net ir tada, kai 2027 m. VDU pakils. Tai veikia į abi puses – bet dažniau ne gavėjo naudai.
Prieš registruojantis verta žinoti, kokia data jums naudingesnė
Neteisėtas atleidimas, neišmokėtos išeitinės, ginčas dėl atleidimo pagrindo – visa tai keičia ne tik pinigus iš darbdavio, bet ir jūsų nedarbo išmoką. Advokatas-lt.com – specialistų paieška 14 Lietuvos miestų.
Administracinė teisėGinčai su institucijomis dėl išmokų→
Paieška ir susisiekimas su specialistu – nemokami
Priešpensinis amžius: iki 15 mėnesių
Bene didžiausia naujovė skirta tiems, kuriems iki senatvės pensijos liko nedaug. Logika aiški: valstybė nori, kad žmogus nesirinktų išankstinės pensijos, nes tai visam gyvenimui sumažina pensijos dydį.
| Sąlyga | Reikalavimas |
|---|---|
| Iki senatvės pensijos amžiaus | Likę ne daugiau kaip 5 metai |
| Pensijų socialinio draudimo stažas | Ne mažesnis kaip 20 metų |
| Rezultatas | Nedarbo išmokos mokėjimas pratęsiamas papildomai – iš viso iki 6 mėnesių |
| Bendra trukmė | Iki 15 mėnesių, jeigu nėra paskirta išankstinė senatvės pensija |
Pereinamoji taisyklė: jeigu priešpensinio amžiaus žmogui, turinčiam ne mažiau nei 20 metų stažo, nuo liepos 1 d. išmoka mokama arba jos mokėjimas atnaujinamas, anksčiau paskirtos išmokos mokėjimas pratęsiamas papildomiems 4 mėnesiams. Perskaičiuota išmoka už likusį laikotarpį negali būti mažesnė nei 5 BSI dydžiai – 370 Eur.
Pakartotinis skyrimas ir atnaujinimas
Kam pakartotinis skyrimas buvo atidėtas
Keičiasi tvarka žmonėms, kuriems pagal iki šiol galiojusias nuostatas pakartotinis nedarbo išmokos skyrimas buvo atidėtas 12 mėnesių ir turėjo įvykti po 2026 m. liepos 1 d. Tokiais atvejais nuo liepos 1 d. teisė į išmoką vertinama pagal naujas įstatymo nuostatas.
Konkrečiai: išmoka bus skiriama tik tuo atveju, jei žmogus nuo ankstesnės nedarbo išmokos paskyrimo dienos iki 2026 m. liepos 1 d. bus įgijęs naują 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą. Jei naujas stažas nesukauptas – teisė į naują išmoką neatsiranda.
Nutraukto mokėjimo atnaujinimas
Nuo liepos 1 d. anksčiau nutrauktų išmokų mokėjimas atnaujinamas tiek kartų, kiek atnaujinamas bedarbio statusas – kol nesibaigs išmokos mokėjimo trukmė arba kol žmogus neįgis teisės į naują nedarbo išmoką.
Kintamoji dalis apskaičiuojama pagal vidutines draudžiamąsias pajamas, o nuo liepos 1 d. pasikeitė ir laikotarpis, pagal kurį jos nustatomos. Pavyzdys: jeigu žmogus Užimtumo tarnyboje užsiregistruoja 2026 m. liepą, jo pastovioji dalis siekia 172,95 Eur, o kintamoji apskaičiuojama pagal vidutines draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2024 m. birželio 1 d.
Dažniausiai užduodami klausimai
Nuo kada galioja naujos nedarbo išmokų taisyklės?
Nuo 2026 m. liepos 1 d. Nauja tvarka iš esmės taikoma tiems, kuriems bedarbio statusas suteiktas nuo šios datos. Jeigu statusas suteiktas iki 2026 m. birželio 30 d., galioja pereinamosios taisyklės, todėl registracijos Užimtumo tarnyboje data turi tiesioginę finansinę reikšmę.
Kokio stažo reikia nedarbo išmokai gauti 2026 m.?
Nuo 2026 m. liepos 1 d. teisę į nedarbo išmoką turi žmonės, per paskutinius 24 mėnesius sukaupę ne mažiau kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažo. Iki tol tokį stažą buvo galima įgyti per paskutinius 30 mėnesių.
Kokia yra minimali nedarbo išmoka?
Nuo 2026 m. liepos 1 d. minimalus nedarbo išmokos dydis lygus 5 bazinės socialinės išmokos dydžiams, galiojantiems mėnesį, už kurį mokama išmoka. 2026 m. BSI yra 74 Eur, todėl minimali išmoka siekia 370 Eur. Anksčiau minimumas buvo susietas su pastoviąja dalimi ir sudarė 268,30 Eur.
Kokia yra maksimali nedarbo išmoka 2026 m.?
Žmonėms, bedarbio statusą įgijusiems 2026 m. liepos 1 d. ir vėliau, maksimali mėnesio nedarbo išmoka siekia 1 618,51 Eur. Ji lygi 70 % atitinkamų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti (2026 m. – 2 312,15 Eur). Maksimalus dydis nustatomas bedarbio statuso įgijimo dieną ir visą išmokos mokėjimo laikotarpį neperskaičiuojamas.
Kiek sudaro pastovioji nedarbo išmokos dalis?
Nuo 2026 m. liepos 1 d. pastovioji dalis lygi 15 % minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesį, už kurį mokama išmoka. 2026 m. MMA yra 1 153 Eur, todėl pastovioji dalis – 172,95 Eur. Iki liepos ji sudarė 23,27 % MMA, arba 268,30 Eur.
Kokios lengvatos numatytos priešpensinio amžiaus žmonėms?
Jeigu iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai ir žmogus turi ne mažesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, nedarbo išmokos mokėjimas gali būti pratęsiamas papildomai iki 6 mėnesių. Bendra mokėjimo trukmė tokiais atvejais gali siekti iki 15 mėnesių, jeigu nėra paskirta išankstinė senatvės pensija.
Kur kreiptis dėl nedarbo išmokos?
Pirmiausia į Užimtumo tarnybą – ten suteikiamas bedarbio statusas ir galima pateikti prašymą nedarbo išmokai skirti. Prašymą taip pat galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojai.sodra.lt.
Ar nutrauktos išmokos mokėjimas gali būti atnaujintas kelis kartus?
Taip. Nuo 2026 m. liepos 1 d. išmokos mokėjimas atnaujinamas tiek kartų, kiek atnaujinamas bedarbio statusas – kol nesibaigs nedarbo išmokos mokėjimo trukmė arba kol žmogus neįgis teisės į naują nedarbo išmoką.
Išvada
Reformos logika paprasta: išmoka labiau susiejama su tuo, kiek už jus buvo mokėta įmokų, o ne su fiksuotu valstybės minimumu. Todėl pastovioji dalis krito nuo 268 iki 173 eurų, o minimumas kilo nuo 268 iki 370.
Praktikoje tai reiškia, kad tiems, kas uždirbo daugiau ir turi tvarkingą stažą, sistema tapo dosnesnė. Tiems, kas dirbo su pertraukomis – griežtesnė, nes stažo langas susitraukė nuo 30 iki 24 mėnesių. O visiems be išimties vienas patarimas išlieka tas pats: prieš registruojantis pasitikrinkite, ar jūsų 12 mėnesių telpa į paskutinius 24.
Raskite advokatą darbo teisės klausimais
Lietuvos teisininkų ir advokatų paieškos platforma. Anketos su kainomis, kontaktais ir atsiliepimais 14 miestų. Paieška ir susisiekimas su specialistu – nemokami.
Administracinė teisėSprendimų dėl išmokų apskundimas→
Tik patikrinti atsiliepimai · Specialistai, turintys patirties teisėsaugos institucijose
Šaltiniai: „Sodra“: nuo liepos keičiasi nedarbo išmokų tvarka (2026 m.); Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, įsigalioję 2026 m. liepos 1 d.; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija apie nedarbo draudimo išmokų sistemos pokyčius; 2026 m. dydžiai: minimalioji mėnesinė alga – 1 153 Eur, bazinė socialinė išmoka – 74 Eur, vidutinis darbo užmokestis socialinio draudimo įmokų bazei – 2 312,15 Eur.
Šis straipsnis yra bendro informacinio pobūdžio ir nelaikytinas teisine konsultacija. Dėl konkrečios situacijos kreipkitės į advokatą Advokatas-lt.com kataloge.
Noderīga informācija
Darbo kodekso pakeitimai nuo 2026 m. lapkričio 1 d.: kas keičiasi darbuotojui ir darbdaviui
Šiemet Darbo kodeksas keičiamas du kartus. Apie birželio 7-ąją kalbėjo visi – ten buvo atlyginimų skaidrumas. Apie lapkričio 1-ąją beveik nekalbama, nors būtent ji liečia jūsų piniginę tiesiogiai: delspinigius už pavėluotą atlyginimą, prieššventinę valandą, atsiskaitymo terminus atleidžiant. O darbdaviams – bauda kolektyviniame ginče, kuri šokteli nuo 3 000 iki maždaug 11 530 eurų. 2026-11-01Įsigalioja pakeitimai […]
Darbo apmokėjimo sistema 2026: ką privalo turėti kiekvienas darbdavys iki gruodžio 31 d.
Darbdavys, kuris iki 2026 m. gruodžio 31 d. neturės patvirtintos darbo apmokėjimo sistemos, pažeis Darbo kodeksą. Ne tik gamykla su trimis pamainomis – ir UAB, kurioje dirba vienas žmogus: pats vadovas. Iki šiol tokia pareiga galiojo tik darbovietėms, kuriose vidutiniškai dirba 20 ir daugiau darbuotojų. Nuo 2026 m. birželio 7 d. išimčių nebeliko. O kartu […]
Nekilnojamojo turto mokestis 2026: 450 000 Eur riba pagrindiniam būstui ir progresiniai tarifai visam kitam
Turite vieną butą, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta? Beveik neabejotinai nemokėsite nieko – riba yra 450 000 eurų. Turite antrą, net kuklų? Mokestis prasideda jau nuo 50 000 eurų. Skirtumas tarp šių dviejų skaičių yra devyneri kartai, ir jis priklauso nuo vieno dalyko: kur esate deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną. 450 000 EurRiba pagrindiniam […]
Neteisėtas atleidimas iš darbo: kaip ginti savo teises ir atstatyti darbo santykius
Neteisėtas atleidimas iš darbo – tai situacija, kai darbdavys pažeidžia įstatymuose numatytą tvarką, atleisdami darbuotoją be teisėto pagrindo arba nesilaikydami reikiamos procedūros. Tokie veiksmai gali sukelti ne tik finansinius sunkumus, bet ir emocinį stresą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti neteisėtą atleidimą, kokias teises gina Lietuvos Respublikos teisės aktai ir kokius veiksmus reikia atlikti, norint apginti […]
Vaiko išlaikymas 2026: dydžiai, „Sodros“ išmoka ir skolos išieškojimas
Nuo 2026 m. liepos 1 d. valstybės mokama vaiko išlaikymo išmoka padidėjo iki 185 eurų. Skamba kaip gera žinia – ir yra. Bet tai ne alimentai. Tai suma, kurią „Sodra“ moka vietoj nemokančio tėvo ar motinos, o paskui išieško iš jų su palūkanomis. Ir ji beveik visada mažesnė už tai, ką priteisė teismas. 185 Eur„Sodros“ […]
Akcinių bendrovių įstatymas nuo 2026 m. liepos 1 d.: išperkamosios akcijos, tarpiniai dividendai, finansinė pagalba
Nuo 2026 m. liepos 1 d. Lietuvos bendrovės gali gerokai daugiau: išleisti visiškai naujos rūšies akcijas, skirti tarpinius dividendus valdybos sprendimu, skolinti pinigus tam, kad kas nors nusipirktų jų pačių akcijų. Yra viena sąlyga, ir ji vienoda visiems trims dalykams: tai turi būti parašyta įstatuose. Bendrovės, kurios įstatų nekeis, toliau gyvens pagal senas taisykles – […]
Tapote sukčių auka: ką daryti per pirmas 24 valandas
Blogiausia žinia iš karto: pinigus atgauti pavyksta retai, o šansai nyksta valandomis. Gera žinia: 2025 m. finansų įstaigos Lietuvoje sustabdė daugiau nei 38 mln. eurų – ir didžiąją dalį ankstyvose stadijose, dar prieš jiems virstant realiais nuostoliais. Skirtumas tarp šių dviejų sakinių dažniausiai matuojamas ne teisės žiniomis, o minutėmis. 15 447Sukčiavimo atvejai 2025 m. 58,8 […]
Pelno mokestis 2026: 17 %, nulinė lengvata startuoliams ir 70 % nuostolių riba
Tarifas pakilo vienu procentiniu punktu – ir apie tai kalbėjo visi. Tuo tarpu tyliai įsigaliojo pakeitimas, dėl kurio kai kurios įmonės sumokės pelno mokestį net turėdamos sukauptų nuostolių. Nuo 2026 m. nuostoliai gali padengti tik iki 70 % pelno. Likę 30 % apmokestinami. Visada. 17 %Pagrindinis tarifas 7 %Lengvatinis smulkiesiems 70 %Nuostolių atskaitymo riba 300 […]
Ką daryti įvykus eismo įvykiui: žingsnis po žingsnio vadovas vairuotojams Lietuvoje
Eismo įvykis – tai netikėta ir dažnai stresą sukelianti situacija, su kuria gali susidurti kiekvienas vairuotojas. Svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis tokioje situacijoje, kad apsaugotumėte save, kitus eismo dalyvius ir užtikrintumėte sklandų formalumų tvarkymą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius veiksmus, kurių reikėtų imtis įvykus eismo įvykiui Lietuvoje. 1. Sustokite ir užtikrinkite saugumą Pirmiausia, nedelsdami sustokite ir […]
Kaip patraukti atsakomybėn už šmeižtą Lietuvoje
Šmeižtas – tai sąmoningas neteisingos informacijos skleidimas, siekiant sumenkinti asmens reputaciją, garbę ar orumą. Tai ne tik moralinis, bet ir teisinis pažeidimas, už kurį Lietuvoje gali būti taikomos civilinės arba baudžiamosios atsakomybės priemonės. Šis straipsnis padės jums suprasti, kaip elgtis, jei tapote šmeižto auka, kokius įrodymus rinkti ir kokie yra jūsų teisiniai veiksmai. Kas yra […]
Nuotolinis darbas Lietuvoje 2025 m.: darbuotojų teisės ir darbdavių pareigos
Nuotolinio darbo samprata ir tendencijos Lietuvoje Nuotolinis darbas – tai darbo forma, kai darbuotojas dirba ne darbdavio patalpose, naudodamas informacines technologijas. Lietuvoje ši darbo forma sparčiai populiarėja, ypač IT ir finansų sektoriuose. 2025 m. pradžioje apie 85% IT sektoriaus darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu, o finansų sektoriuje – apie 70%. Teisinis reguliavimas ir naujausi Darbo […]
Ką daryti, jei tapote sukčiavimo auka Lietuvoje?
Sukčiavimas – viena dažniausių nusikalstamų veikų Lietuvoje, kuri paveikia tiek fizinius, tiek juridinius asmenis. 2023 metais Lietuvos policija užfiksavo daugiau nei 10 000 sukčiavimo atvejų, o gyventojų patirti nuostoliai viršijo 17 mln. eurų. Tokia statistika rodo, kad pavojus tapti sukčiavimo auka išlieka didelis, todėl labai svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pagrindinės sukčiavimo rūšys Lietuvoje […]