Žala dėl gydytojo klaidos: kaip gauti kompensaciją be teismo

Praradote sveikatą dėl gydymo, o galvojate, kad reikės metų metus bylinėtis su ligonine ir įrodinėti, kuris konkretus gydytojas suklydo. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje to daryti nebereikia. Kompensaciją už paciento sveikatai padarytą žalą pirmiausia sprendžia ne teismas, o valstybinė komisija – nemokamai, be advokatų mūšio ir be reikalavimo įrodyti kaltę. Bet yra viena data, kuri viską lemia: turite tik 3 metus, ir laikas skaičiuojamas ne nuo operacijos, o nuo tos dienos, kai sužinojote apie žalą.

„Žalos be kaltės“ modelis: kodėl tai keičia viską

Iki 2020 m. pacientas, patyręs žalą dėl gydymo, atsidurdavo nelygioje kovoje. Kad gautų atlyginimą, jis turėjo teisme įrodyti tris dalykus vienu metu: kad žala reali, kad ją sukėlė būtent gydymo įstaiga ir kad įstaiga arba konkretus medikas veikė kaltai. Praktikoje tai reiškė ilgus procesus, brangias ekspertizes ir situaciją, kai eilinis žmogus stoja prieš ligoninės teisininkus.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. galioja principinis pakeitimas – vadinamasis žalos atlyginimo be kaltės modelis. Jo esmė telpa į vieną sakinį: kaltės įrodinėti nebereikia. Užtenka parodyti, kad paciento sveikatai buvo padaryta žala teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir kad tos žalos buvo galima išvengti. Klausimas „kuris gydytojas kaltas“ tampa nebe jūsų problema.

Kartu pasikeitė ir tai, kas sprendžia. Pirmasis sprendimas dabar priimamas ne teisme, o specialioje valstybinėje institucijoje – Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, veikiančioje prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ši Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija: pro ją reikia pereiti pirmiau, negu bus galima kreiptis į teismą. Toks modelis kurtas turint aiškų tikslą – kad pacientas atlyginimą gautų greičiau ir paprasčiau, o konfliktas tarp žmogaus ir jį gydžiusio specialisto neperaugtų į daugiametį teismų maratoną.

Kuo tai skiriasi nuo įprasto ieškinio

Kada žala atlygintina, o kada – neišvengiama komplikacija

Čia slypi svarbiausias praktinis klausimas, kurį būtina suprasti prieš kreipiantis: ne kiekvienas blogas gydymo rezultatas yra atlygintina žala. Modelis atlygina žalą, kurios buvo galima išvengti, bet neatlygina to, kas medicinoje laikoma neišvengiama rizika.

Bet kuri operacija ar sudėtingesnė procedūra turi savo statistinę komplikacijų riziką. Jeigu paslauga suteikta tinkamai, laikantis patvirtintų diagnostikos ir gydymo metodikų, o pacientas apie riziką buvo informuotas ir jai raštu pritarė, tokia komplikacija paprastai laikoma neišvengiama žala – ir ji neatlyginama. Priešingu atveju kalbame apie žalą, kurios buvo galima išvengti.

Kas gali kreiptis dėl kompensacijos

Pagrindinis teisės turėtojas – pats pacientas, kurio sveikatai buvo padaryta žala. Tai akivaizdu. Sudėtingiau tampa tada, kai pacientas dėl žalos mirė – tokiu atveju įstatymas aiškiai išvardija, kas gali reikalauti atlyginimo jo vardu.

• Turtinę ir neturtinę žalą gali reikalauti asmenys, kurie buvo mirusio paciento išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą: nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) ir kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, taip pat po paciento mirties gimęs jo vaikas.
• Tik neturtinę žalą gali reikalauti kiti asmenys, kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys – net jei jie formaliai nebuvo išlaikytiniai.

Šis skirtumas tarp „išlaikytinių“ ir „artimų asmenų“ nustatytas įstatymo 13 straipsnyje ir praktikoje būna lemiamas: nuo to priklauso, ar žmogus apskritai turi teisę kreiptis ir kokio pobūdžio atlyginimo gali prašyti. Kai pacientas mirė dėl sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltės, laidojimo išlaidos atlyginamos jas patyrusiam asmeniui atskirai, teisės aktų nustatyta tvarka.

Kur kreiptis ir kiek laiko realiai turite

Prašymas paduodamas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, veikiančiai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Dokumentus tvarko Komisijos sekretoriatas, veikiantis Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje (adresas – A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius). Prašymą galima pateikti atvykus, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, leidžiančiomis nustatyti pareiškėjo tapatybę.

Svarbiausias skaičius visame procese – trejų metų terminas. Tačiau daugelis suklysta jį skaičiuodami. Terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo procedūros ar operacijos dienos, o nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie žalą. Kartais tai ta pati diena. Bet neretai žala paaiškėja daug vėliau – pavyzdžiui, kai po kelių mėnesių išryškėja komplikacija arba kito gydytojo išvada atskleidžia ankstesnę klaidą.

• 1 žingsnis. Sužinote apie žalą – nuo šios dienos pradeda tikėti 3 metų terminas. Užsifiksuokite šią datą ir dokumentus, kurie ją patvirtina.
• 2 žingsnis. Surenkate medicininius dokumentus: ligos istorijos išrašus, tyrimų rezultatus, kitų gydytojų išvadas, išlaidas patvirtinančius čekius (jei prašote turtinės žalos).
• 3 žingsnis. Užpildote oficialią prašymo formą ir pateikiate Komisijai. Nagrinėjimas nemokamas.
• 4 žingsnis. Komisija priima sprendimą iki 2 mėnesių (dėl objektyvių priežasčių terminą galima pratęsti dar 1 mėnesiu).
• 5 žingsnis. Priėmus teigiamą sprendimą, Valstybinė ligonių kasa per 30 dienų perveda kompensaciją į jūsų nurodytą sąskaitą.

Ką pateikti kartu su prašymu

Tvarkingas dokumentų paketas – dažniausia riba tarp greito sprendimo ir grąžinto prašymo. Paprastai reikės:

• užpildytos oficialios prašymo formos su nurodyta žala, prašoma suma ir aplinkybėmis;
• medicininių dokumentų: ligos istorijos, tyrimų, konsultacijų ir kitų gydytojų išvadų;
• turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų (čekių, sąskaitų, pažymų apie negautas pajamas), jei jos reikalaujate;
• giminystės ar santuokos ryšį patvirtinančių dokumentų, jei kreipiasi mirusio paciento artimieji.

Kaip nustatoma kompensacijos suma

Vieno fiksuoto tarifo nėra. Suma priklauso nuo konkretaus atvejo, o kriterijai, pagal kuriuos ji apskaičiuojama, nustatyti Vyriausybės patvirtintame tvarkos apraše. Žala skirstoma į dvi rūšis, ir jos vertinamos skirtingai.

Turtinė žala

Tai realios, dokumentais pagrįstos išlaidos ir negautos pajamos: papildomo gydymo, vaistų, reabilitacijos, slaugos kaštai, kelionės pas gydytojus, prarastas darbo užmokestis dėl nedarbingumo. Reikalaujant turtinės žalos atlyginimo, išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikti būtina – čekius, sąskaitas, pažymas apie negautas pajamas. Nepagrįstos išlaidos į sumą neįtraukiamos, todėl kiekvieną eurą verta „pridengti“ dokumentu.

Neturtinė žala

Tai atlyginimas už fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Ji nustatoma pagal keletą kriterijų vienu metu:

• patirtų sužalojimų pobūdis ir sunkumas;
• sveikatos sutrikdymo ir laikinojo nedarbingumo trukmė;
• nustatytas neįgalumo ar darbingumo lygis;
• patirtų fizinių kančių ir emocinių išgyvenimų pobūdis bei mastas;
• žalos įtaka socialiniam paciento gyvenimui;
• paciento sveikatos būklė iki žalos atsiradimo.

Būtent dėl šios kriterijų sistemos du iš pažiūros panašūs atvejai gali baigtis skirtingomis sumomis: reikšmę turi ne tik pats sužalojimas, bet ir tai, kaip jis pakeitė žmogaus kasdienybę, darbingumą ir savarankiškumą. Todėl gerai parengtame prašyme svarbu ne tik nurodyti diagnozę, bet ir konkrečiai, pagrįstai aprašyti, kaip žala paveikė gyvenimą.

Paaiškinkime paprastu pavyzdžiu. Įsivaizduokime du žmones su ta pačia trauma – ranka, kurios funkcija po netinkamo gydymo iš dalies neatsistato. Vienam tai kosmetinis nepatogumas, kuris kasdienybės beveik nekeičia. Kitam ta pati ranka buvo darbo įrankis – jis dirbo amatą, kuriam reikia tikslių judesių, ir dabar nebegali dirbti pagal profesiją. Sužalojimas medicininiu požiūriu panašus, bet neturtinės žalos mastas – iš esmės skirtingas, nes vertinama įtaka darbingumui ir socialiniam gyvenimui. Todėl bendri interneto pažadai „už tokią traumą priteisiama tiek“ dažniausiai klaidina: realią sumą lemia jūsų konkrečios aplinkybės, o ne vidutinis kažkieno atvejis.

Jei Komisijos sprendimas netenkina: kelias į teismą

Komisijos sprendimas – ne paskutinė instancija. Jei jis paciento ar jo artimųjų netenkina (pavyzdžiui, žala nepripažinta arba priteista suma per maža), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo galima kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Čia svarbi principinė detalė. Pagal „žalos be kaltės“ modelį teisminiame procese ieškovu gali būti tik pacientas, o atsakovu – valstybė, tai yra Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos. Kitaip tariant, ir teisme jūs formaliai bylinėjatės ne su konkrečiu gydytoju, o su valstybe, kuri administruoja atlyginimo sistemą. Teismai jau nagrinėja bylas pagal šį naują modelį, tad susiformavusi praktika padeda geriau įvertinti, kokio rezultato realu tikėtis.

Yra ir viena išimtis, kada Komisijos apeiti nereikia: jeigu civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas ikiteisminio tyrimo arba baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Tokiu atveju kreipimasis į Komisiją nėra privalomas.

Komisija ir Akreditavimo tarnyba: nesupainiokite

Praktikoje pacientai dažnai painioja dvi visiškai skirtingas institucijas – ir dėl to arba kreipiasi ne ten, arba galvoja, kad kelias į kompensaciją ilgesnis, nei yra iš tikrųjų.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba vertina, ar sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos kokybiškai ir saugiai, tiria galimus pažeidimus ir gali taikyti poveikio priemones pačiai įstaigai. Bet ji neišmoka pacientui pinigų. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, priešingai, sprendžia būtent dėl žalos atlyginimo konkrečiam pacientui.

Svarbiausia, ką verta įsidėmėti: šios dvi institucijos veikia nepriklausomai viena nuo kitos ir nėra saistomos tarpusavio sprendimų. Todėl nebūtina pirma kreiptis į Akreditavimo tarnybą, kad galėtum prašyti kompensacijos – galima iškart teikti prašymą Komisijai. Praktinė išvada paprasta: jeigu norite, kad būtų įvertinta paslaugų kokybė, tai vienas kelias; jeigu norite piniginio žalos atlyginimo, jums reikia Komisijos. Šie du keliai gali eiti lygiagrečiai, bet vienas kito nepakeičia.

Trys klaidos, dėl kurių prarandama teisė į kompensaciją

1. Termino skaičiavimas nuo neteisingos datos. Žmonės mano, kad turi 3 metus nuo operacijos. Iš tikrųjų terminas skaičiuojamas nuo žalos sužinojimo – tai gali būti ir vėlesnė data, bet gali būti ir ankstesnė, nei atrodo. Suklydus šiuo klausimu, prašymas gali būti atmestas dėl praleisto termino.
2. Bandymas iškart eiti į teismą. Kadangi Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija, teismas ieškinį, paduotą aplenkiant Komisiją, paprastai paliks nenagrinėtą. Rezultatas – prarastas laikas, o kartais ir dalis termino.
3. Nepilnas arba netvarkingas prašymas. Trūkstant dokumentų ar netinkamai juos įforminus, Komisija prašymą grąžina. Kol jį tvarkote iš naujo, terminas toliau bėga. Todėl pilnas dokumentų paketas iš pirmo karto – ne perfekcionizmas, o termino apsauga.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar reikia įrodyti, kad gydytojas kaltas?

Ne. Nuo 2020 m. galioja „žalos be kaltės“ modelis: kaltės ar konkretaus mediko veiksmų įrodinėti nereikia. Vertinama, ar sveikatai padaryta žala ir ar jos buvo galima išvengti teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

Per kiek laiko reikia kreiptis?

Ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojote arba turėjote sužinoti apie žalą. Terminas skaičiuojamas ne nuo procedūros, o nuo žalos sužinojimo momento.

Kiek kainuoja prašymo nagrinėjimas?

Prašymus Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nagrinėja nemokamai. Žyminio mokesčio už kreipimąsi į Komisiją mokėti nereikia.

Kam pateikti prašymą?

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, veikiančiai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Dokumentus tvarko Komisijos sekretoriatas Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje (A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius). Prašymą galima pateikti atvykus, paštu arba elektroninėmis priemonėmis.

Per kiek laiko Komisija priima sprendimą?

Iki 2 mėnesių nuo prašymo gavimo. Dėl objektyvių priežasčių šis terminas gali būti pratęstas dar vienam mėnesiui.

Kas išmoka kompensaciją?

Priėmus teigiamą sprendimą, žalos atlyginimo sumą į pareiškėjo nurodytą sąskaitą per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo perveda Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Ką daryti, jei Komisijos sprendimas netenkina?

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo galima kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Pagal „žalos be kaltės“ modelį ieškovu teisme gali būti tik pacientas, o atsakovu – valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos.

Ar gali kreiptis mirusio paciento artimieji?

Taip. Turtinę ir neturtinę žalą gali reikalauti mirusiojo išlaikytiniai (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ir kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai). Tik neturtinę žalą gali reikalauti ir kiti asmenys, kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys.

Išvada

„Žalos be kaltės“ modelis pakeitė ne tik procedūrą, bet ir pačią logiką. Anksčiau pacientas turėjo įrodyti, kad kažkas nusikalto; dabar užtenka parodyti, kad žala reali ir jos buvo galima išvengti. Tai perkelia svorio centrą nuo kaltės medžioklės prie paprasto, žmogui palankesnio klausimo: ar sistema padarė jums žalą, kurios neturėjo padaryti.

Bet ši palankesnė sistema turi vieną negailestingą krantą – laiką. Trejų metų terminas, skaičiuojamas nuo žalos sužinojimo, ir privaloma ikiteisminė Komisija reiškia, kad geriausią įrankį turi tas, kas veikia anksti ir tvarkingai. Todėl vertingiausias sprendimas dažnai priimamas ne tada, kai gaunama kompensacija, o tą dieną, kai suprantate, kad žala apskritai įvyko: būtent tada verta fiksuoti datą, rinkti dokumentus ir įsivertinti, ar jūsų atvejis patenka į modelį.

Šis straipsnis yra bendro informacinio pobūdžio ir nelaikytinas teisine konsultacija ar individualiai pritaikoma nuomone. Dėl konkrečios situacijos kreipkitės į advokatą – tinkamą specialistą rasite kataloge Advokatas-lt.com.