Advokatas-lt.com 
Akcinių bendrovių įstatymas nuo 2026 m. liepos 1 d.: išperkamosios akcijos, tarpiniai dividendai, finansinė pagalba
Nuo 2026 m. liepos 1 d. Lietuvos bendrovės gali gerokai daugiau: išleisti visiškai naujos rūšies akcijas, skirti tarpinius dividendus valdybos sprendimu, skolinti pinigus tam, kad kas nors nusipirktų jų pačių akcijų. Yra viena sąlyga, ir ji vienoda visiems trims dalykams: tai turi būti parašyta įstatuose. Bendrovės, kurios įstatų nekeis, toliau gyvens pagal senas taisykles – tarsi reformos nebūtų buvę.
Teisės aktai ir oficialūs šaltiniai
- Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas – aktuali suvestinė redakcija Teisės aktų registras (e-tar.lt). Pakeitimai priimti 2025 m. birželio 30 d., įsigaliojo 2026 m. liepos 1 d.
- Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas – aktuali suvestinė redakcija Juridinių asmenų teisė, įstatų registravimas, valdymo organų kompetencija
Kas pasikeitė iš esmės
Per dvejus metus Akcinių bendrovių įstatymas keistas jau du kartus iš esmės: 2023 m. gegužę – įstatinis kapitalas, nuotoliniai susirinkimai, smulkiųjų akcininkų išpirkimas; dabar – 2025 m. birželio 30 d. priimtas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas paketas, įsigaliojęs 2026 m. liepos 1 d.
Bendra kryptis viena: sprendimų galia slenka nuo visuotinio akcininkų susirinkimo prie valdymo organų, o startuolių ir investuotojų poreikiai perkeliami iš akcininkų sutarčių į patį įstatymą.
| Klausimas | Iki 2026-07-01 | Nuo 2026-07-01 |
|---|---|---|
| Akcijų rūšys | Paprastosios ir privilegijuotosios | Papildomai – išperkamosios akcijos (ABĮ 421 str.) |
| Tarpiniai dividendai | Tik visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu | Gali skirti valdyba (jos nesant – vadovas), jeigu tokia teisė suteikta įstatuose |
| Įstatinio kapitalo didinimas | Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija | Gali priimti valdyba (jos nesant – vadovas), jeigu tokią teisę suteikė susirinkimas |
| Privilegijuotųjų akcijų pirmumas dividendams | Imperatyvus: pirma privilegijuotosios, tada paprastosios | Įstatuose galima numatyti, kad dividendai gaunami ta pačia tvarka – pirmumo galima atsisakyti |
| Finansinė pagalba bendrovės akcijoms įsigyti | Ribota | Bendrovė gali teikti paskolas ar užtikrinimus fiziniams ir juridiniams asmenims, norintiems įsigyti jos pačios akcijų |
| Pranešimas apie nuotolinį susirinkimą | 16 dienų | 14 dienų, jei toks sprendimas priimtas ne mažesne kaip 2/3 balsų dauguma |
Išperkamosios akcijos: instrumentas tarp akcijos ir obligacijos
Įstatymas papildytas nauju 421 straipsniu, įtvirtinančiu naują akcijų rūšį – išperkamąsias akcijas (angl. redeemable shares). Tai ribotam terminui išleidžiamos akcijos, kurias, terminui suėjus, bendrovė įsipareigoja išpirkti.
Kam to reikia? Iki šiol investuotojo pasitraukimo scenarijai gyveno akcininkų sutartyse: call ir put opcionai, atpirkimo teisės, drag along ir tag along sąlygos. Tokie mechanizmai lankstūs, bet tretiesiems asmenims – kreditoriams, būsimiems investuotojams – nematomi. Išperkamoji akcija perkelia pasitraukimo sąlygą į viešą, registruojamą dokumentą.
Kuo tai skiriasi nuo obligacijos
Obligacijos turėtojas paprastai gauna iš anksto nustatytas fiksuotas palūkanas. Išperkamųjų akcijų savininko grąža negarantuota: dividendai priklauso nuo bendrovės pelno ir sprendimo jį skirstyti, o išpirkimo kaina gali būti papildyta priemoka (angl. redemption premium), jeigu taip numatyta sprendime.
Kitaip tariant: didesnio pelno potencialas, bet mažesnė apsauga įmonei atsidūrus finansiniuose sunkumuose.
1. Bendrovė negalės egzistuoti vien tik su išperkamosiomis akcijomis – ji privalės būti išleidusi ir paprastųjų. 2. Neleidžiama konvertuoti paprastųjų ar privilegijuotųjų akcijų į išperkamąsias ir atvirkščiai. Akcijų struktūrą teks apgalvoti iš anksto, o ne taisyti pakeliui. 3. Bendrovė privalės formuoti specialų išperkamųjų akcijų rezervą.
Tarpiniai dividendai: nuo susirinkimo prie valdybos
Pirmiausia – kas nesikeičia. Sprendimą dėl kasmetinių (eilinių) dividendų skyrimo ir toliau priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Lieka galioti ir bendroji taisyklė dėl teisės į dividendus: juos turi teisę gauti asmenys, kurie sprendimo priėmimo dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje) buvo akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turėjo teisę į dividendus.
Keičiasi tarpiniai dividendai. Iki šiol juos buvo galima skirti tik susirinkimo sprendimu – o susirinkimo sušaukimo terminai dažnai stabdydavo operatyvų akcininko turtinių teisių įgyvendinimą. Nuo liepos 1 d. šią teisę galima deleguoti valdybai arba vadovui.
- Įrašykite galimybę į įstatus. Be įstatų nuostatos delegavimo nėra – veikia sena tvarka.
- Nustatykite maksimalią leistiną sumą. Įstatuose turi būti aiškiai apibrėžta riba, kurios valdyba negali peržengti.
- Nepamirškite grąžinimo pareigos. ABĮ 14 str. 6 d. įtvirtinta akcininko pareiga grąžinti neteisėtai gautus dividendus niekur nedingo. Greitesnė procedūra reiškia ir greitesnę klaidą.
Naujos galimybės veikia tik toms bendrovėms, kurios pakeitė įstatus
Išperkamųjų akcijų emisija, tarpinių dividendų delegavimas, finansinės pagalbos rezervas – kiekvienas iš šių sprendimų prasideda nuo įstatų redakcijos. Advokatas-lt.com – specialistų paieška 14 Lietuvos miestų.
Mokesčių teisėDividendų ir kapitalo apmokestinimas→
Paieška ir susisiekimas su specialistu – nemokami
Kapitalas, finansinė pagalba ir nauji rezervai
Įstatinio kapitalo didinimas – valdybos sprendimu
Sprendimą didinti įstatinį kapitalą galės priimti valdyba (jos nesant – vadovas), jeigu tokią teisę jai suteikė visuotinis akcininkų susirinkimas. Startuoliams, kuriems investicijos raundas dažnai matuojamas savaitėmis, tai vienas naudingiausių pakeitimų.
Finansinė pagalba
Bendrovė galės teikti finansinę pagalbą – paskolas ar prievolių įvykdymo užtikrinimą – tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, norintiems įsigyti pačios bendrovės akcijų. Praktikoje tai atveria kelią darbuotojų akcijų programoms ir vadovybės išpirkimo sandoriams, kurie anksčiau reikalavo sudėtingų aplinkkelių.
Nauji rezervai pelno paskirstymo ataskaitoje
Kartu su išperkamosiomis akcijomis ir finansine pagalba Akcinių bendrovių įstatyme atsiranda nauji rezervai, numatomi skirstant bendrovės pelną (nuostolį):
| Rezervas | Kam |
|---|---|
| Išperkamųjų akcijų rezervas | Privalomas, jeigu bendrovė išleidžia išperkamąsias akcijas – užtikrina būsimą išpirkimą |
| Finansinės pagalbos rezervas | Susietas su bendrovės teikiama pagalba jos akcijoms įsigyti |
| Rezervai metinėms išmokoms | Tantjemoms valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir panašiems tikslams |
Kodėl viskas remiasi į įstatus
Čia yra visos reformos ašis, ir ją verta pasakyti tiesiai: įstatymas galimybes suteikė, bet neįjungė.
Išperkamąsias akcijas galima išleisti, jei tai numatyta įstatuose. Tarpinius dividendus valdyba gali skirti, jei tokia teisė suteikta įstatuose. Privilegijuotųjų akcijų pirmumo galima atsisakyti, jei taip parašyta įstatuose. Įstatinį kapitalą valdyba gali didinti, jei tą teisę jai suteikė susirinkimas.
Bendrovėms, siekiančioms pasinaudoti naujomis galimybėmis, reikia: 1) įvertinti, kurios iš jų realiai aktualios; 2) parengti naują įstatų redakciją, aiškiai įtvirtinant galimybę ir jos ribas (pvz., maksimalią tarpinių dividendų sumą); 3) priimti sprendimą reikiama balsų dauguma; 4) įregistruoti įstatus. Bendrovės, kurios to nepadarys, ir toliau veiks pagal seną tvarką.
Dažniausiai užduodami klausimai
Nuo kada galioja nauji Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai?
Pakeitimai priimti 2025 m. birželio 30 d. ir įsigaliojo 2026 m. liepos 1 d.
Kas yra išperkamosios akcijos?
Tai nauja akcijų rūšis, įtvirtinta Akcinių bendrovių įstatymo 42-1 straipsnyje. Tai ribotam terminui išleidžiamos akcijos, kurias, terminui suėjus, bendrovė įsipareigoja išpirkti. Jas galima išleisti tik jeigu tai numatyta įstatuose, o bendrovė privalo formuoti specialų išperkamųjų akcijų rezervą.
Ar bendrovė gali turėti vien išperkamąsias akcijas?
Ne. Bendrovė privalo būti išleidusi ir paprastųjų akcijų. Taip pat neleidžiama konvertuoti paprastųjų ar privilegijuotųjų akcijų į išperkamąsias ir atvirkščiai, todėl akcijų struktūra turi būti apgalvota iš anksto.
Kas nuo 2026 m. liepos gali skirti tarpinius dividendus?
Valdyba, o jos nesant – bendrovės vadovas, jeigu tokia teisė aiškiai suteikta bendrovės įstatuose ir juose nustatyta maksimali leistina suma. Jeigu įstatai nepakeisti, tarpiniai dividendai ir toliau skiriami tik visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Sprendimas dėl kasmetinių dividendų lieka susirinkimo kompetencijoje.
Ar galima atsisakyti privilegijuotųjų akcijų pirmumo?
Taip. Nuo 2026 m. liepos 1 d. bendrovės įstatuose galima numatyti, kad privilegijuotųjų akcijų savininkai dividendus gauna tokia pačia tvarka kaip ir paprastųjų akcijų savininkai. Iki tol įstatymas imperatyviai reikalavo pirma įgyvendinti privilegijuotųjų akcijų savininkų turtines teises.
Ar bendrovė gali skolinti pinigus savo akcijoms įsigyti?
Nuo 2026 m. liepos 1 d. bendrovės gali teikti finansinę pagalbą – paskolas ar prievolių įvykdymo užtikrinimą – tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, norintiems įsigyti pačios bendrovės akcijų. Kartu atsiranda ir finansinės pagalbos rezervas.
Ar reikia keisti įmonės įstatus?
Jeigu norite pasinaudoti naujomis galimybėmis – taip, būtinai. Išperkamosios akcijos, tarpinių dividendų delegavimas valdybai ar vadovui, privilegijuotųjų akcijų pirmumo atsisakymas veikia tik tada, kai tai įtvirtinta įstatuose. Bendrovės, kurios įstatų nekeis, veiks pagal ankstesnę tvarką.
Kas keičiasi šaukiant nuotolinį akcininkų susirinkimą?
Terminas informuoti apie šaukiamą akcininkų susirinkimą trumpinamas nuo 16 iki 14 dienų tais atvejais, kai susirinkime dalyvaujama ir balsuojama elektroninių ryšių priemonėmis. Tokį sprendimą akcininkų susirinkimas gali priimti ne mažesne kaip 2/3 balsų dauguma.
Išvada
Šį paketą jau vadina antrąja įmonių reguliavimo reforma Lietuvoje – ir pagrįstai. Bet reforma, kuri veikia tik per įstatus, praktikoje pasidalija į dvi Lietuvas: bendroves, kurios įstatus perrašė, ir bendroves, kurioms 2026 m. liepos 1 d. nieko nepakeitė.
Jeigu jūsų bendrovė pritraukia investicijas, turi darbuotojų akcijų programą arba tiesiog kenčia dėl to, kad kiekvienas dividendas reikalauja susirinkimo – įstatų redakcija dabar yra ne formalumas, o įrankis. Jeigu esate klasikinė UAB su vienu akcininku, galite ramiai skaityti toliau: jums nieko daryti nereikia.
Raskite advokatą įmonių teisės klausimais
Lietuvos teisininkų ir advokatų paieškos platforma. Anketos su kainomis, kontaktais ir atsiliepimais 14 miestų. Paieška ir susisiekimas su specialistu – nemokami.
Mokesčių teisėMokestinis sandorio struktūrizavimas→
Tik patikrinti atsiliepimai · Specialistai, turintys patirties teisėsaugos institucijose
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas Nr. VIII-1835, aktuali suvestinė redakcija (Teisės aktų registras) – 14, 421, 60 straipsniai; Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, priimti 2025 m. birželio 30 d., įsigalioję 2026 m. liepos 1 d. (Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva); Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, aktuali suvestinė redakcija.
Šis straipsnis yra bendro informacinio pobūdžio ir nelaikytinas teisine konsultacija. Dėl konkrečios situacijos kreipkitės į advokatą Advokatas-lt.com kataloge.
Noderīga informācija
Pranešėjų apsauga įmonėje: pareigos ir garantijos
Pranešėjų (angl. whistleblower) apsauga – tai ne tik darbuotojo teisė, bet ir įmonės pareiga. Pranešėjų apsaugos įstatymas įpareigoja tam tikras organizacijas įdiegti vidinį pranešimų apie pažeidimus kanalą, užtikrinti konfidencialumą ir apsaugoti pranešusį asmenį nuo atleidimo bei kito neigiamo poveikio. Šiame straipsnyje aiškiai išdėstome, kada kanalas privalomas, kokios yra įmonės pareigos ir kaip realiai saugomas pranešėjas […]
Ką daryti įvykus eismo įvykiui: žingsnis po žingsnio vadovas vairuotojams Lietuvoje
Eismo įvykis – tai netikėta ir dažnai stresą sukelianti situacija, su kuria gali susidurti kiekvienas vairuotojas. Svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis tokioje situacijoje, kad apsaugotumėte save, kitus eismo dalyvius ir užtikrintumėte sklandų formalumų tvarkymą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius veiksmus, kurių reikėtų imtis įvykus eismo įvykiui Lietuvoje. 1. Sustokite ir užtikrinkite saugumą Pirmiausia, nedelsdami sustokite ir […]
Vairavimas išgėrus: baudos, teistumas ir automobilio konfiskavimas
Vairavimas išgėrus Lietuvoje – ne vienoda „bauda visiems”. Tai laiptuota atsakomybė, kuri iš administracinės peršoka į baudžiamąją, o pasekmės sparčiai griežtėja: nuo teisės vairuoti atėmimo iki teistumo ir automobilio konfiskavimo, kartais visų iš karto. Svarbiausia riba – 1,5 promilės: ją peržengus, tai jau ne nuobauda, o nusikaltimas su ilgalaikėmis ir sunkiai pataisomomis pasekmėmis. Šiame straipsnyje […]
Draudikas atsisako mokėti: kaip apginti savo teisę
Sumokėjote draudimo įmokas metų metus, o kai nutiko bėda – draudikas atsisako mokėti arba siūlo sumą, kuri nepadengia net pusės nuostolių. Tai nereiškia, kad ginčas baigtas. Lietuvoje veikia aiški, nemokama ir dažnai veiksminga procedūra: rašytinė pretenzija draudikui, o jeigu atsakymas netenkina – ginčo nagrinėjimas Lietuvos banke. Svarbiausia – nepraleisti terminų ir žinoti, kada atsisakymas iš […]
Ką daryti, jei tapote sukčiavimo auka Lietuvoje?
Sukčiavimas – viena dažniausių nusikalstamų veikų Lietuvoje, kuri paveikia tiek fizinius, tiek juridinius asmenis. 2023 metais Lietuvos policija užfiksavo daugiau nei 10 000 sukčiavimo atvejų, o gyventojų patirti nuostoliai viršijo 17 mln. eurų. Tokia statistika rodo, kad pavojus tapti sukčiavimo auka išlieka didelis, todėl labai svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pagrindinės sukčiavimo rūšys Lietuvoje […]
Pelno mokestis 2026: 17 %, nulinė lengvata startuoliams ir 70 % nuostolių riba
Tarifas pakilo vienu procentiniu punktu – ir apie tai kalbėjo visi. Tuo tarpu tyliai įsigaliojo pakeitimas, dėl kurio kai kurios įmonės sumokės pelno mokestį net turėdamos sukauptų nuostolių. Nuo 2026 m. nuostoliai gali padengti tik iki 70 % pelno. Likę 30 % apmokestinami. Visada. 17 %Pagrindinis tarifas 7 %Lengvatinis smulkiesiems 70 %Nuostolių atskaitymo riba 300 […]
Nedarbo išmoka nuo 2026 m. liepos: naujas stažas, naujos ribos ir viena data, kuri lemia viską
Nuo 2026 m. liepos 1 d. nedarbo išmokų sistema perrašyta: kitoks stažas, kitokia pastovioji dalis, kitokios „grindys“ ir „lubos“. Bet svarbiausia ne tarifai. Svarbiausia – data, kurią įgijote bedarbio statusą. Vienos dienos skirtumas gali reikšti kelis šimtus eurų per mėnesį – į abi puses. 12 mėn.Stažas per pastaruosius 24 mėn. 370 EurMinimali išmoka (5 BSI) […]
Nuotolinis darbas Lietuvoje 2025 m.: darbuotojų teisės ir darbdavių pareigos
Nuotolinio darbo samprata ir tendencijos Lietuvoje Nuotolinis darbas – tai darbo forma, kai darbuotojas dirba ne darbdavio patalpose, naudodamas informacines technologijas. Lietuvoje ši darbo forma sparčiai populiarėja, ypač IT ir finansų sektoriuose. 2025 m. pradžioje apie 85% IT sektoriaus darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu, o finansų sektoriuje – apie 70%. Teisinis reguliavimas ir naujausi Darbo […]
Turto padalijimas skyrybose: kas kam priklauso
Daugelis mano, kad skyrybų metu visas turtas tiesiog padalijamas pusiau. Tikrovė sudėtingesnė: dalijamas tik bendras turtas, o asmeninis lieka jo savininkui; tam tikrais atvejais teismas nukrypsta nuo lygių dalių; o būsto paskola „nepasidalija” vien todėl, kad išsiskyrėte. Suprasti šias taisykles būtina norint apsaugoti savo finansinius interesus ir išvengti ilgo bei brangaus bylinėjimosi. Šiame straipsnyje – […]
Tapote sukčių auka: ką daryti per pirmas 24 valandas
Blogiausia žinia iš karto: pinigus atgauti pavyksta retai, o šansai nyksta valandomis. Gera žinia: 2025 m. finansų įstaigos Lietuvoje sustabdė daugiau nei 38 mln. eurų – ir didžiąją dalį ankstyvose stadijose, dar prieš jiems virstant realiais nuostoliais. Skirtumas tarp šių dviejų sakinių dažniausiai matuojamas ne teisės žiniomis, o minutėmis. 15 447Sukčiavimo atvejai 2025 m. 58,8 […]
Individuali veikla 2026: GPM ir kiti mokesčiai
Individuali veikla pagal pažymą – populiariausias būdas dirbti savarankiškai Lietuvoje, tačiau nuo 2026 m. jos apmokestinimas tapo sudėtingesnis. Įsigaliojo progresyvesnė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistema, todėl nebeužtenka žinoti vieno tarifo. Šiame straipsnyje aiškiai išdėstome, kokie mokesčiai taikomi 2026 m., kaip jie skaičiuojami, kada ir kaip deklaruoti bei kur dažniausiai suklystama. Konkrečius tarifus ir ribas visada […]