Advokatas-lt.com 
Nekilnojamojo turto mokestis 2026: 450 000 Eur riba pagrindiniam būstui ir progresiniai tarifai visam kitam
Turite vieną butą, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta? Beveik neabejotinai nemokėsite nieko – riba yra 450 000 eurų. Turite antrą, net kuklų? Mokestis prasideda jau nuo 50 000 eurų. Skirtumas tarp šių dviejų skaičių yra devyneri kartai, ir jis priklauso nuo vieno dalyko: kur esate deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną.
Teisės aktai ir oficialūs šaltiniai
- Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas Nr. X-233 – aktuali suvestinė redakcija Teisės aktų registras (e-tar.lt). Aktualu: 6 str. (tarifai), 7 str. (lengvatos), 12 str. (apskaičiavimas ir mokėjimas). Pakeitimo įstatymas Nr. XV-344 priimtas 2025-06-26, taikomas nuo 2026 m.
- VMI: nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai gyventojams nuo 2026 m. Oficialūs paaiškinimai su pavyzdžiais – tarifai, lengvatos, sutuoktinių turtas
- VMI: nekilnojamojo turto mokestis Bendra informacija, deklaravimo ir mokėjimo terminai
Dvi lentynos: pagrindinis būstas ir visa kita
Nuo 2026 m. sausio 1 d. veikia naujas modelis, priimtas 2025 m. birželio 26 d. įstatymu Nr. XV-344. Jis padalija visą gyventojo nekilnojamąjį turtą į dvi grupes, kurioms taikomos visiškai skirtingos taisyklės.
Pirma lentyna: pagrindinis gyvenamasis būstas
Tai turtas, kuriame savininkas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną. Jam savivaldybės taryba nustato neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 Eur, ir tarifą nuo 0,1 iki 1 % tik tai vertės daliai, kuri ribą viršija.
Konkretų tarifą savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu savivaldybė iki 2025 m. gruodžio nenusprendė, koks tarifas galios – 2026 m. taikomas 0,1 % tai turto daliai, kuri viršija 450 000 Eur. Tai mažiausias galimas tarifas.
Antra lentyna: visas kitas turtas
Vienbučiai, dvibučiai, daugiabučiai, butai, mėgėjų sodų pastatai, garažai, poilsio paskirties pastatai, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės paskirties pastatai ir inžineriniai statiniai – išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą. Jiems taikomi progresiniai tarifai nuo bendros mokestinės vertės, o skaičiuojama nuo 50 000 Eur.
Antros lentynos objektai sudedami. Trys po 60 000 Eur nėra trys atskiri objektai su trimis 50 000 Eur ribomis – tai 180 000 Eur bendros vertės, iš kurios neapmokestinami tik pirmieji 50 000 Eur.
Tarifai: kiek realiai sumokėsite
| Mokestinės vertės dalis | Tarifas |
|---|---|
| Neviršijanti 50 000 Eur | 0 % |
| Nuo 50 000 iki 200 000 Eur | 0,2 % |
| Nuo 200 000 iki 400 000 Eur | 0,4 % |
| Nuo 400 000 iki 600 000 Eur | 0,6 % |
| Nuo 600 000 iki 1 000 000 Eur | 0,8 % |
| Viršijanti 1 000 000 Eur | 1 % |
Kiti tarifai, kuriuos verta žinoti:
| Turto rūšis | Tarifas | Kas nustato |
|---|---|---|
| Pagrindinio gyvenamojo būsto vertės dalis, viršijanti neapmokestinamąjį dydį | 0,1–1 % | Savivaldybės taryba |
| Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas | 1–5 % | Savivaldybės taryba |
| Kitas nekilnojamasis turtas (daugiausia komercinis) | 0,5–3 % | Savivaldybės taryba, kurios teritorijoje yra turtas |
Trys pavyzdžiai su skaičiais
1. Vienas butas, deklaruota gyvenamoji vieta
Buto mokestinė vertė – 220 000 Eur. Tai pagrindinis gyvenamasis būstas, vertė neviršija 450 000 Eur ribos. Mokestis: 0 Eur. Deklaruoti nieko nereikia.
2. Butas, kuriame gyvenate, ir antras butas
Butas X (deklaruota gyvenamoji vieta) – 220 000 Eur: mokesčio nėra. Butas Y – 100 000 Eur, pagrindiniu būstu nelaikomas:
- Pirmi 50 000 Eur × 0 % = 0 Eur
- Likę 50 000 Eur × 0,2 % = 100 Eur
Iš viso – 100 Eur per metus.
3. Antras būstas už 300 000 Eur
| Vertės dalis | Tarifas | Suma |
|---|---|---|
| 0–50 000 Eur | 0 % | 0 Eur |
| 50 000–200 000 Eur | 0,2 % | 300 Eur |
| 200 000–300 000 Eur | 0,4 % | 400 Eur |
| Iš viso | 700 Eur per metus |
Kai turtas priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o gyvenamąją vietą jame deklaravęs tik vienas sutuoktinis, deklaravusiajam priklausanti dalis apmokestinama kaip pagrindinis gyvenamasis būstas. Kito sutuoktinio atžvilgiu pagrindiniu būstu laikomas tas turtas, kuriame gyvenamąją vietą deklaravęs jis. Šeimai tai reiškia, kad bendra neapmokestinama vertė gali siekti iki 900 000 Eur. Kai turtas priklauso keliems asmenims, kiekvienas moka proporcingai savo daliai.
Mokestinė vertė nustatyta netiksliai? Tai ginčytina – bet tik laiku
Perskaičiuota masinio vertinimo vertė, ginčas dėl pagrindinio būsto statuso, turtas pripažintas apleistu ir apmokestintas iki 5 % tarifu. Kiekvienu atveju yra procedūra. Advokatas-lt.com – specialistų paieška 14 Lietuvos miestų.
Administracinė teisėSkundai dėl savivaldybės sprendimų→
Paieška ir susisiekimas su specialistu – nemokami
Terminai: klaida, kurią kartoja pusė straipsnių internete
Internete plačiai kartojama, kad NT mokestį už 2026 m. reikės sumokėti iki 2026 m. gruodžio 15 d. Tai neteisinga. Gruodžio 15-oji buvo senosios tvarkos terminas – jis galiojo mokant vadinamąjį prabangaus būsto mokestį už 2025 m. (forma KIT715).
Nuo 2026 m. tvarka kita:
- 2027-03-01 VMI pati apskaičiuoja mokestį, užpildo ir pateikia KIT719 formos deklaraciją už 2026 m. Gyventojui deklaruoti nereikia.Liečia: fizinius asmenis
- 2027-03-15 Paskutinė diena sumokėti apskaičiuotą mokestį už 2026 m.Liečia: fizinius asmenis
- 2027-02-15 Įmonėms terminas nesikeičia: NT mokestį jos deklaruoja ir sumoka iki kitų kalendorinių metų vasario 15 d.Liečia: juridinius asmenis
- Kasmet iki 07-01 Savivaldybės taryba nustato konkretų tarifą, galiosiantį jos teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios.Liečia: visus turto savininkus
Nauja KIT719 forma pakeitė ankstesnes KIT711 ir KIT715. Dar viena smulkmena, kuri kartais nulemia viską: mokesčio mokėti nereikia, jeigu jis neviršija 5 eurų.
Mokestinė vertė: vienintelis dalykas, kurį galite ginčyti
Tarifų neginčysite – juos nustato įstatymas ir savivaldybės taryba. Ribų neginčysite. Bet visas skaičiavimas remiasi į vieną kintamąjį – Registrų centro nustatytą mokestinę vertę. Ir būtent ji nuo 2026 m. sausio 1 d. perskaičiuota pagal naujus masinio vertinimo duomenis.
- Pasitikrinkite vertę. Ji skelbiama Registrų centro sistemoje. Nelaukite VMI pranešimo 2027 m. kovą – tada ginčytis bus vėlu ir nervingiau.
- Palyginkite su realia rinka. Masinis vertinimas yra statistinis modelis. Jis nemato, kad name reikia keisti stogą arba kad butas yra pirmame aukšte prie kelio.
- Kreipkitės dėl vertės tikslinimo. Jeigu manote, kad vertė nustatyta neteisingai, yra individualaus vertinimo procedūra. Ji kainuoja, bet prie 0,4–1 % tarifo atsiperka greitai.
- Patikrinkite deklaruotą gyvenamąją vietą. Jei turite kelis objektus, pagrindinio būsto statusas – vertingiausia lengvata visoje sistemoje. Ji pririšta prie deklaracijos, o ne prie to, kur faktiškai miegate.
Apleistam ar neprižiūrimam turtui savivaldybės taryba nustato tarifą nuo 1 iki 5 % mokestinės vertės. Apleisto turto sąrašą sudaro ir tvirtina pati savivaldybės taryba. Patekus į sąrašą, mokestis gali išaugti kelias dešimtis kartų – todėl sprendimą įtraukti turtą į sąrašą verta skųsti iš karto, o ne kai ateis mokestis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar mokėsiu NT mokestį, jei turiu tik vieną butą?
Beveik neabejotinai ne. Pagrindiniam gyvenamajam būstui – tam, kuriame kalendorinio mėnesio paskutinę dieną deklaruota gyvenamoji vieta – taikomas neapmokestinamasis dydis, ne mažesnis negu 450 000 Eur. Mokestis skaičiuojamas tik nuo šią ribą viršijančios vertės dalies, taikant 0,1–1 % tarifą, kurį nustato savivaldybės taryba.
Nuo kokios vertės apmokestinamas antras būstas?
Nuo 50 000 Eur. Visam turtui, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, taikomi progresiniai tarifai nuo bendros mokestinės vertės: iki 50 000 Eur – 0 %, nuo 50 000 iki 200 000 Eur – 0,2 %, nuo 200 000 iki 400 000 Eur – 0,4 %, nuo 400 000 iki 600 000 Eur – 0,6 %, nuo 600 000 iki 1 000 000 Eur – 0,8 %, virš 1 000 000 Eur – 1 %.
Iki kada reikia sumokėti NT mokestį už 2026 metus?
Iki 2027 m. kovo 15 d. VMI pati apskaičiuoja mokestį ir iki 2027 m. kovo 1 d. užpildo bei pateikia KIT719 formos deklaraciją – gyventojui deklaruoti nereikia. Įmonėms terminas nesikeičia: jos deklaruoja ir sumoka iki kitų kalendorinių metų vasario 15 d.
Kaip apmokestinamas sutuoktinių bendras turtas?
Kai turtas priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o gyvenamąją vietą jame deklaravęs tik vienas sutuoktinis, jam priklausanti dalis apmokestinama kaip pagrindinis gyvenamasis būstas. Kito sutuoktinio pagrindiniu būstu laikomas tas turtas, kuriame gyvenamąją vietą deklaravęs jis. Kai turtas priklauso keliems asmenims, kiekvienas moka proporcingai savo daliai.
Kas laikoma pagrindiniu gyvenamuoju būstu?
Turtas, kuriame savininkas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną. Jeigu savivaldybėje, kurioje deklaruota gyvenamoji vieta, asmeniui nepriklauso gyvenamasis pastatas ar patalpos, pagrindiniu būstu gali būti laikomas mėgėjų sodų, garažo, pagalbinio ūkio, asmeninio ar viešojo poilsio paskirties pastatas, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta.
Koks tarifas taikomas apleistam turtui?
Nuo 1 iki 5 % mokestinės vertės – konkretų tarifą nustato savivaldybės taryba. Apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašą sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba pagal jos nustatytus kriterijus.
Ką daryti, jei mokestinė vertė nustatyta neteisingai?
Mokestinę vertę nustato Registrų centras masinio vertinimo būdu, o nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji masinio vertinimo duomenys. Vertę galima pasitikrinti Registrų centro sistemoje ir, manant, kad ji nustatyta neteisingai, kreiptis dėl mokestinės vertės tikslinimo. Tai vienintelis kintamasis, kurį realiai galima ginčyti – tarifai ir ribos nustatyti įstatymo.
Ar reikia mokėti, jei mokestis labai mažas?
Ne. Nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikia, jeigu jo suma neviršija 5 eurų.
Išvada
Reforma dažnai pristatoma kaip mokestis būstui. Praktiškai tai mokestis antram būstui – ir jis prasideda nuo tokios žemos ribos, kad palies ne tik investuotojus, bet ir žmones, paveldėjusius senelių butą regione.
Du veiksmai, kuriuos verta atlikti dabar, o ne 2027 m. kovą: pasitikrinti perskaičiuotą mokestinę vertę Registrų centre ir įsitikinti, kad gyvenamoji vieta deklaruota brangiausiame iš turimų objektų. Pirmasis gali sumažinti bazę. Antrasis – legaliai perkelti 450 000 Eur lengvatą ten, kur ji verta daugiausiai.
Raskite specialistą mokesčių klausimais
Lietuvos teisininkų ir advokatų paieškos platforma. Anketos su kainomis, kontaktais ir atsiliepimais 14 miestų. Paieška ir susisiekimas su specialistu – nemokami.
Administracinė teisėAdministracinė teisė · savivaldybių sprendimai→
Tik patikrinti atsiliepimai · Specialistai, turintys patirties teisėsaugos institucijose
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas Nr. X-233, aktuali suvestinė redakcija (Teisės aktų registras) – 6, 7, 9 ir 12 straipsniai; Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XV-344 (2025-06-26), taikomas nuo 2026 m. (VMI informacija); VMI: gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio tarifai už 2026 m. ir vėlesnius laikotarpius; VMI: apie nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus nuo 2026 metų (pavyzdžiai); VMI: nekilnojamojo turto mokestis – deklaravimo ir mokėjimo terminai.
Šis straipsnis yra bendro informacinio pobūdžio ir nelaikytinas teisine konsultacija. Dėl konkrečios situacijos kreipkitės į advokatą Advokatas-lt.com kataloge.
Noderīga informācija
Pelno mokestis 2026: 17 %, nulinė lengvata startuoliams ir 70 % nuostolių riba
Tarifas pakilo vienu procentiniu punktu – ir apie tai kalbėjo visi. Tuo tarpu tyliai įsigaliojo pakeitimas, dėl kurio kai kurios įmonės sumokės pelno mokestį net turėdamos sukauptų nuostolių. Nuo 2026 m. nuostoliai gali padengti tik iki 70 % pelno. Likę 30 % apmokestinami. Visada. 17 %Pagrindinis tarifas 7 %Lengvatinis smulkiesiems 70 %Nuostolių atskaitymo riba 300 […]
Neteisėtas atleidimas iš darbo: kaip ginti savo teises ir atstatyti darbo santykius
Neteisėtas atleidimas iš darbo – tai situacija, kai darbdavys pažeidžia įstatymuose numatytą tvarką, atleisdami darbuotoją be teisėto pagrindo arba nesilaikydami reikiamos procedūros. Tokie veiksmai gali sukelti ne tik finansinius sunkumus, bet ir emocinį stresą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti neteisėtą atleidimą, kokias teises gina Lietuvos Respublikos teisės aktai ir kokius veiksmus reikia atlikti, norint apginti […]
Nedarbo išmoka nuo 2026 m. liepos: naujas stažas, naujos ribos ir viena data, kuri lemia viską
Nuo 2026 m. liepos 1 d. nedarbo išmokų sistema perrašyta: kitoks stažas, kitokia pastovioji dalis, kitokios „grindys“ ir „lubos“. Bet svarbiausia ne tarifai. Svarbiausia – data, kurią įgijote bedarbio statusą. Vienos dienos skirtumas gali reikšti kelis šimtus eurų per mėnesį – į abi puses. 12 mėn.Stažas per pastaruosius 24 mėn. 370 EurMinimali išmoka (5 BSI) […]
Akcinių bendrovių įstatymas nuo 2026 m. liepos 1 d.: išperkamosios akcijos, tarpiniai dividendai, finansinė pagalba
Nuo 2026 m. liepos 1 d. Lietuvos bendrovės gali gerokai daugiau: išleisti visiškai naujos rūšies akcijas, skirti tarpinius dividendus valdybos sprendimu, skolinti pinigus tam, kad kas nors nusipirktų jų pačių akcijų. Yra viena sąlyga, ir ji vienoda visiems trims dalykams: tai turi būti parašyta įstatuose. Bendrovės, kurios įstatų nekeis, toliau gyvens pagal senas taisykles – […]
Vaiko išlaikymas 2026: dydžiai, „Sodros“ išmoka ir skolos išieškojimas
Nuo 2026 m. liepos 1 d. valstybės mokama vaiko išlaikymo išmoka padidėjo iki 185 eurų. Skamba kaip gera žinia – ir yra. Bet tai ne alimentai. Tai suma, kurią „Sodra“ moka vietoj nemokančio tėvo ar motinos, o paskui išieško iš jų su palūkanomis. Ir ji beveik visada mažesnė už tai, ką priteisė teismas. 185 Eur„Sodros“ […]
Nuotolinis darbas Lietuvoje 2025 m.: darbuotojų teisės ir darbdavių pareigos
Nuotolinio darbo samprata ir tendencijos Lietuvoje Nuotolinis darbas – tai darbo forma, kai darbuotojas dirba ne darbdavio patalpose, naudodamas informacines technologijas. Lietuvoje ši darbo forma sparčiai populiarėja, ypač IT ir finansų sektoriuose. 2025 m. pradžioje apie 85% IT sektoriaus darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu, o finansų sektoriuje – apie 70%. Teisinis reguliavimas ir naujausi Darbo […]
Kaip patraukti atsakomybėn už šmeižtą Lietuvoje
Šmeižtas – tai sąmoningas neteisingos informacijos skleidimas, siekiant sumenkinti asmens reputaciją, garbę ar orumą. Tai ne tik moralinis, bet ir teisinis pažeidimas, už kurį Lietuvoje gali būti taikomos civilinės arba baudžiamosios atsakomybės priemonės. Šis straipsnis padės jums suprasti, kaip elgtis, jei tapote šmeižto auka, kokius įrodymus rinkti ir kokie yra jūsų teisiniai veiksmai. Kas yra […]
Kaip susigrąžinti skolą Lietuvoje: žingsnis po žingsnio vadovas
Skolų negrąžinimas yra nemaloni situacija, su kuria susiduria tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Kai skolininkas nesilaiko savo įsipareigojimų, svarbu žinoti, kokių veiksmų galite imtis, kad apgintumėte savo teises ir susigrąžintumėte skolą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisėtai ir efektyviai susigrąžinti skolą Lietuvoje, laikantis galiojančių teisės aktų. 1. Pirmas žingsnis – derybos su skolininku Prieš pradedant teisinius […]
Darbo kodekso pakeitimai nuo 2026 m. lapkričio 1 d.: kas keičiasi darbuotojui ir darbdaviui
Šiemet Darbo kodeksas keičiamas du kartus. Apie birželio 7-ąją kalbėjo visi – ten buvo atlyginimų skaidrumas. Apie lapkričio 1-ąją beveik nekalbama, nors būtent ji liečia jūsų piniginę tiesiogiai: delspinigius už pavėluotą atlyginimą, prieššventinę valandą, atsiskaitymo terminus atleidžiant. O darbdaviams – bauda kolektyviniame ginče, kuri šokteli nuo 3 000 iki maždaug 11 530 eurų. 2026-11-01Įsigalioja pakeitimai […]
Atšauktas skrydis: kaip gauti 250–600 Eur kompensaciją pagal Reglamentą 261/2004
Kompensacija už atšauktą skrydį nepriklauso nuo bilieto kainos. Skridote už 19 eurų – kompensacija vis tiek 250 eurų. Ir atvirkščiai: verslo klasės bilietas už 900 eurų neduoda nė cento daugiau. Suma priklauso tik nuo atstumo. Visa kita – nuo to, kada jus informavo ir dėl ko skrydis neįvyko. 250 EurIki 1 500 km 400 Eur1 […]
Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje 2026: kas pasikeitė nuo gegužės 22 d.
Nuo 2026 m. gegužės 22 d. jūsų leidimas gyventi priklauso ne tik nuo jūsų. Jis gali būti panaikintas dėl to, ką padarė darbdavys – jeigu jis bent du kartus baustas už nedeklaruotą darbą arba bent vieną kartą už nelegalų darbą. Ne jūs pažeidėte. Pasekmės – jums. 2026-05-22Naujų taisyklių pradžia 8 metaiRiba studijų leidimams 2 kartaiDarbdavio […]
Ką daryti įvykus eismo įvykiui: žingsnis po žingsnio vadovas vairuotojams Lietuvoje
Eismo įvykis – tai netikėta ir dažnai stresą sukelianti situacija, su kuria gali susidurti kiekvienas vairuotojas. Svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis tokioje situacijoje, kad apsaugotumėte save, kitus eismo dalyvius ir užtikrintumėte sklandų formalumų tvarkymą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius veiksmus, kurių reikėtų imtis įvykus eismo įvykiui Lietuvoje. 1. Sustokite ir užtikrinkite saugumą Pirmiausia, nedelsdami sustokite ir […]