Advokatas-lt.com 
Darbo apmokėjimo sistema 2026: ką privalo turėti kiekvienas darbdavys iki gruodžio 31 d.
Darbdavys, kuris iki 2026 m. gruodžio 31 d. neturės patvirtintos darbo apmokėjimo sistemos, pažeis Darbo kodeksą. Ne tik gamykla su trimis pamainomis – ir UAB, kurioje dirba vienas žmogus: pats vadovas. Iki šiol tokia pareiga galiojo tik darbovietėms, kuriose vidutiniškai dirba 20 ir daugiau darbuotojų. Nuo 2026 m. birželio 7 d. išimčių nebeliko. O kartu darbuotojai gavo tris teises, kurių Lietuvos darbo teisėje anksčiau tiesiog nebuvo.
Teisės aktai, kuriais remiamasi
- Lietuvos Respublikos darbo kodeksas – aktuali suvestinė redakcija Teisės aktų registras (e-tar.lt) – oficialus valstybės teisės aktų šaltinis
- Įstatymas Nr. XV-969 (2026-05-21) – DK 23, 26, 39, 40, 41, 42, 48, 51, 52, 65, 71, 79, 131, 140, 147, 148, 197, 217, 219, 226 straipsnių ir priedo pakeitimas Būtent šiuo įstatymu Direktyva (ES) 2023/970 perkelta į Lietuvos teisę. Paskelbta TAR 2026-05-25
- Valstybinės darbo inspekcijos DUK „Skaidrus darbo užmokestis“ Oficialūs VDI paaiškinimai, pildomi ir atnaujinami
Pirmiausia: ar tai galioja jums
Beveik visi klausimai apie skaidrumo direktyvą prasideda nuo „mes per maži“. Atsakymas trumpas: dydis nebeturi reikšmės. Skiriasi tik sistemos sudėtingumas, o ne pati pareiga.
Direktyva (ES) 2023/970 į Darbo kodeksą perkelta 2026 m. gegužės 21 d. įstatymu Nr. XV-969, kuris įsigaliojo 2026 m. birželio 7 d. Dalis darbdavių pareigų atidėta iki 2027 m. sausio 1 d., tačiau tai, kas pasikeitė darbuotojo naudai, veikia jau dabar.
| Klausimas | Iki 2026-06-07 | Nuo 2026-06-07 |
|---|---|---|
| Kam privaloma darbo apmokėjimo sistema | Darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius – 20 ir daugiau | Visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo dydžio, sektoriaus ar darbo pobūdžio |
| Pareigybių grupavimas | Darbdavio nuožiūra | Pagal objektyvius, lyties požiūriu neutralius kriterijus: įgūdžius, kvalifikaciją, pastangas, atsakomybę, darbo sąlygas |
| Klausimas kandidatui apie ankstesnį atlyginimą | Įprasta atrankos praktika | Draudžiama reikalauti tokios informacijos |
| Atlyginimo konfidencialumas | Standartinė darbo sutarties sąlyga | Netaikoma, kai darbuotojas duomenis atskleidžia gindamas teisę į vienodą atlygį |
| Netesybos už pavėluotą atsiskaitymą atleidžiant | Ribotos 6 mėnesių vidutiniu darbo užmokesčiu | Skaičiuojamos už visą vėlavimo laikotarpį |
Įmonė, kurioje dirba tik vadovas, dažnai mano, kad grupuoti nėra ko, todėl ir sistemos nereikia. VDI pozicija priešinga: darbo apmokėjimo sistema turi būti nustatyta ir tokiu atveju, tik supaprastinta. Pakanka nurodyti vadovo pareigybės grupę, darbo užmokesčio dydį arba jo intervalą, nustatymo kriterijus ir priedų, priemokų bei premijų skyrimo tvarką, jeigu tokios dalys mokamos. Pareigybių lyginimo nėra, bet objektyvumo reikalavimas lieka.
Mažomis įmonėmis DK 110 str. 1 d. laiko darbdavius, kurių vidutinis darbuotojų skaičius mažesnis nei 10. Joms gali pakakti kelių kriterijų ir kelių pareigybių grupių. Darbdaviai, turintys mažiau nei 50 darbuotojų, apskritai atleisti nuo pareigos sistemoje numatyti darbo užmokesčio didinimo kriterijus ir tvarką. Bet ne nuo pareigos pagrįsti bet kokį atlygio skirtumą.
Terminai: kas ir kada
Reguliavimas įsigalioja ne vienu smūgiu, o keliais etapais – tai numatyta paties įstatymo Nr. XV-969 23 straipsnyje. Datos svarbios, nes kiekviena jų uždaro skirtingus veiksmus.
- 2026-06-07 Įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai. Pradėjo veikti draudimas klausti apie ankstesnį atlyginimą, panaikintas atlyginimo konfidencialumas ginant vienodo atlygio teisę, panaikinta 6 mėnesių netesybų riba.Liečia: visus darbdavius ir visus darbuotojus
- 2026-07-31 Terminas socialinės apsaugos ir darbo ministrui patvirtinti informacijos apie darbo užmokestį teikimo „Sodrai“ aprašą – duomenų teikimo tvarką ir apskaičiavimo formules.Liečia: darbdavius, buhalteriją, personalo sistemas
- 2026-12-31 Paskutinė diena patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą arba peržiūrėti esamą pagal naują DK 140 straipsnio redakciją.Liečia: kiekvieną darbdavį be išimties
- 2027-01-01 Įsigalioja XV-969 2 ir 17 straipsniai: prasideda duomenų apie darbo užmokestį teikimas „Sodrai“ ir pareiga atlikti bendrą darbo užmokesčio vertinimą (DK 23 str. 11 d.).Liečia: darbdavius, turinčius 100 ir daugiau apdraustųjų
- 2027-03 Darbdaviai pradeda teikti darbuotojams ir jų atstovams atotrūkio rodiklius pagal pareigybių grupes.Liečia: darbdavius nuo 100 apdraustųjų
- 2028-03-01 Pirmoji darbo užmokesčio atotrūkio ataskaita „Sodrai“.Liečia: darbdavius nuo 150 apdraustųjų
- 2031-03-01 Pirmoji ataskaita „Sodrai“ likusiems. Darbdaviai su 100–249 apdraustaisiais teikia kas trejus metus, nuo 250 – kasmet.Liečia: darbdavius nuo 100 apdraustųjų
Pirmieji ginčai dėl atlygio gali kilti jau nuo birželio 7 d. Sistemos patvirtinimo terminas – gruodžio 31 d., bet be parengtos sistemos darbdavys neturi kuo pagrįsti atlyginimų skirtumo, jeigu darbuotojas jo paklaus. Pareigybių vertinimas, aprašymų tvarkymas ir derinimas su darbuotojų atstovais realiai užtrunka mėnesius, ne savaites.
Trys teisės, kurias darbuotojas turi jau šiandien
- Sužinoti savo pareigybių grupės vidurkius pagal lytį. Darbdavys privalo pateikti duomenis apie jūsų darbo užmokestį (metinį ir valandinį, įskaitant atlygį natūra) ir apie tos pačios pareigybių grupės vyrų bei moterų vidurkius – per 1 mėnesį nuo prašymo. Jeigu duomenys netikslūs ar neišsamūs, papildomus paaiškinimus turite gauti per 2 mėnesius. Svarbu: konkretaus kolegos algos nesužinosite, o kitos pareigybių grupės vidurkių – irgi ne. Realiai duomenys pradės judėti nuo 2027 m. kovo, kai „Sodra“ juos apskaičiuos.
- Kalbėti apie savo atlyginimą. Darbo sutartyje ar konfidencialumo susitarime esanti nuostata, kad atlyginimas yra paslaptis, nebeveikia, jeigu duomenis atskleidžiate gindami teisę už tokį patį ar vienodos vertės darbą gauti vienodą užmokestį. VDI tiesiai rekomenduoja darbdaviams tokias šablonų nuostatas peržiūrėti arba jų atsisakyti.
- Neatsakyti, kiek uždirbote anksčiau. Darbdaviui draudžiama reikalauti informacijos apie dabartiniuose ar ankstesniuose darbo santykiuose gautą atlyginimą. Priešinga kryptimi pareiga lieka darbdaviui: skelbime jis privalo nurodyti bazinį darbo užmokestį ar jo intervalą, o iki pokalbio – informuoti apie pareigybei taikytinas kolektyvinės sutarties nuostatas.
Gavote atsakymą, kuris nieko nepaaiškina?
Darbdavio pateikti skaičiai be pagrindimo, tylėjimas po 2 mėnesių arba „tai konfidenciali informacija“ – tai jau darbo teisės pažeidimas, o ne derybų taktika. Advokatas-lt.com – specialistų paieška 14 Lietuvos miestų.
Advokatas darbo teisės klausimais →
Visas katalogas
Paieška ir susisiekimas su specialistu – nemokami
Ko darbdavys nebegali daryti
Skirtingas atlygis toje pačioje grupėje nėra uždraustas. Uždraustas nepagrįstas skirtumas. Riba tarp šių dviejų dalykų ir yra visa reformos esmė.
| Galima | Negalima |
|---|---|
| Mokėti skirtingai toje pačioje pareigybių grupėje, jei skirtumą pagrindžia objektyvūs kriterijai: patirtis, kompetencija, darbo rezultatai, krūvis | Grupuoti pareigybių pagal regioną, darbuotojo teisinį statusą ar darbo apmokėjimo formą – vienodos vertės darbas turi patekti į tą pačią grupę |
| Atsižvelgti į regioną ar specialistų trūkumą nustatant konkretų atlygį grupės rėžio viduje | Mokėti mažiau vien dėl to, kad darbuotojas naujas arba jam taikomas išbandymo terminas |
| Išimtiniais atvejais mokėti daugiau, nei grupės maksimumas, jeigu tokia taisyklė iš anksto aprašyta sistemoje | Reikalauti kandidato informacijos apie ankstesnį ar dabartinį atlyginimą |
| Pakelti grupės rėžį, kai reikia pritraukti retą specialistą | Naują sistemą taikyti tik naujokams, o senbuvius palikti su senais koeficientais |
| Diferencijuoti priedais ir premijomis pagal kintančius rodiklius (pvz., apyvartą) | Grąžinti darbuotoją po vaiko priežiūros atostogų į blogesnes sąlygas, praleidus bendrą atlygio peržiūrą |
Pastaba, kurią verta įsidėmėti abiem pusėms: kilus ginčui pagrįsti pasirinktą grupavimą privalo darbdavys. Ne darbuotojas įrodinėja diskriminaciją – darbdavys įrodinėja objektyvumą. Įrodinėjimo našta pasislinko, ir tai kur kas svarbiau už bet kurią atskirą naują taisyklę.
5 procentai – ne leistinas skirtumas
Skaičius 5 % keliauja per straipsnius kaip „leistina paklaida“. Tai klaida.
5 % – tai rodiklis, po kurio įsijungia procedūra. Nuo 2027 m. sausio 1 d. darbdavys, turintis 100 ir daugiau apdraustųjų, privalės kartu su darbuotojų atstovais atlikti bendrą darbo užmokesčio vertinimą ir pateikti jį VDI, jeigu sutampa visos trys sąlygos:
- bet kurioje pareigybių grupėje yra bent 5 % vidutinio moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas;
- darbdavys jo nepagrindė objektyviais ir lyties požiūriu neutraliais kriterijais;
- darbdavys jo neištaisė per 6 mėnesius.
Jeigu darbdavys nesiima jokių veiksmų, darbuotojas ar jo atstovas gali skųstis VDI. Jeigu darbdavys tvirtina ištaisęs, o darbuotojui atrodo priešingai – kelias veda į darbo ginčų komisiją, kurioje galima prisiteisti ir žalą.
2024 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Lietuvoje siekė apie 9,4 %, o finansų ir draudimo sektoriuje viršijo 30 %. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą pripažino, kad statistiniai duomenys gali sudaryti prima facie diskriminacijos įrodymų pagrindą. Jeigu jūsų pareigybėje nėra kitos lyties darbuotojų, su kuo lygintis, – statistika tampa realiu argumentu.
Baudos: kiek kainuoja tylėjimas
| Pažeidimas | Bauda | Pakartotinis | Tyčinis |
|---|---|---|---|
| Informacijos apie darbo užmokestį nepateikimas darbuotojams, jų atstovams ar institucijoms | 460–700 Eur | 700–1 400 Eur | – |
| Darbo užmokesčio nustatymo tvarkos pažeidimas | 500–1 450 Eur | 1 450–3 000 Eur | 2 700–6 000 Eur |
Baudos skiriamos pagal Administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnį. VDI, nustačiusi pažeidimą, pirmiausia gali įpareigoti jį pašalinti – tai reiškia, kad prašomus paaiškinimus vis tiek teks pateikti. Bauda ateina papildomai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar darbo apmokėjimo sistema privaloma mažai įmonei?
Taip. Nuo 2026 m. birželio 7 d. pareiga taikoma visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus. Anksčiau ji galiojo tik nuo 20 darbuotojų. Mažoms įmonėms leidžiama paprastesnė sistema: mažiau kriterijų ir mažiau pareigybių grupių, o darbdaviai su mažiau nei 50 darbuotojų neprivalo sistemoje aprašyti darbo užmokesčio didinimo kriterijų ir tvarkos.
Iki kada reikia patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą?
Iki 2026 m. gruodžio 31 d. Jeigu sistema įmonėje jau yra, ją reikia peržiūrėti ir prireikus pakeisti pagal 2026 m. birželio 7 d. įsigaliojusią Darbo kodekso 140 straipsnio redakciją. Keitimas turi vykti laikantis informavimo ir konsultavimo su darbuotojų atstovais procedūrų.
Ar galiu sužinoti, kiek uždirba kolega?
Ne. Darbuotojas turi teisę gauti tik savo pareigybių grupės vyrų ir moterų vidutinius darbo užmokesčio dydžius, o ne konkretaus asmens atlyginimą. Jeigu grupėje tiek mažai darbuotojų, kad vidurkis atskleistų konkretaus žmogaus algą, informacija teikiama tik darbuotojų atstovams, VDI arba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.
Ar darbdavys gali klausti, kiek uždirbau ankstesniame darbe?
Nuo 2026 m. birželio 7 d. darbdaviui draudžiama reikalauti iš darbuotojo ar kandidato informacijos apie dabartiniuose ar ankstesniuose darbo santykiuose gautą darbo užmokestį. Atvirkščiai, darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti bazinį darbo užmokestį arba jo intervalą.
Ar galiu būti nubaustas už tai, kad pasakiau kolegai savo atlyginimą?
Ne, jeigu tai darote gindami teisę už tokį patį ar vienodos vertės darbą gauti vienodą užmokestį. Tokiu atveju darbo užmokestis nelaikomas konfidencialia informacija, o priešingos darbo sutarties ar vidaus taisyklių nuostatos netaikomos.
Ką reiškia 5 procentų riba?
Tai nėra leistinas skirtumas. Tai rodiklis: jeigu pareigybių grupėje moterų ir vyrų vidutinio darbo užmokesčio skirtumas siekia bent 5 %, darbdavys jo nepagrindžia objektyviais kriterijais ir neištaiso per 6 mėnesius, jam (turint 100 ir daugiau apdraustųjų) atsiranda pareiga atlikti bendrą darbo užmokesčio vertinimą kartu su darbuotojų atstovais ir pateikti jį VDI. Ši nuostata įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
Per kiek laiko darbdavys privalo pateikti duomenis?
Per 1 mėnesį nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu pateikti duomenys netikslūs ar neišsamūs, darbuotojui paprašius darbdavys privalo pateikti papildomus paaiškinimus ir pagrįstą atsakymą ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
Kur kreiptis, jei darbdavys duomenų nepateikia?
Jeigu per 2 mėnesius nuo prašymo pateikti papildomus paaiškinimus informacija negaunama, galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją su skundu bendrąja tvarka. VDI, nustačiusi pažeidimą, gali įpareigoti darbdavį pateikti paaiškinimus ir skirti administracinę baudą pagal ANK 99 straipsnį. Dėl neteisingo ar diskriminuojančio darbo užmokesčio nustatymo ir žalos atlyginimo kreipiamasi į darbo ginčų komisiją.
Išvada
Reforma dažnai pristatoma kaip lyčių lygybės klausimas. Praktikoje ji virsta kai kuo platesniu: darbdavys pirmą kartą privalo turėti rašytinį atsakymą į klausimą „kodėl jis gauna daugiau nei aš“. Ir pateikti jį per mėnesį.
Darbdaviui tai reiškia gruodžio 31 d. terminą ir dokumentą, kurio parengti per savaitę nepavyks. Darbuotojui – kad prašymas dėl atlygio rodiklių nebėra nemandagumas, o įstatyme numatyta procedūra su terminais ir sankcijomis. Abiem atvejais svarbiausia diena jau praėjo: tai birželio 7-oji, kai taisyklės pasikeitė.
Raskite advokatą darbo teisės klausimais
Advokatas-lt.com – Lietuvos teisininkų ir advokatų paieškos platforma. Anketos su kainomis, kontaktais ir atsiliepimais 14 miestų. Paieška ir susisiekimas su specialistu – nemokami.
Tik patikrinti atsiliepimai · Specialistai, turintys patirties teisėsaugos institucijose
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, aktuali suvestinė redakcija (Teisės aktų registras) – 23, 110, 131, 140, 147 ir 148 straipsniai; Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23, 26, 39, 40, 41, 42, 48, 51, 52, 65, 71, 79, 131, 140, 147, 148, 197, 217, 219, 226 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XV-969 (2026-05-21, paskelbta TAR 2026-05-25), kuriuo perkelta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/970 dėl darbo užmokesčio skaidrumo; Valstybinės darbo inspekcijos 2026 m. birželio 5 d. pranešimas; VDI dažniausiai užduodamų klausimų rinkinys „Skaidrus darbo užmokestis“ (atnaujinta 2026-06-11); VDI ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijos dėl darbo apmokėjimo sistemų kūrimo (2026-02-02); Administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnis; Valstybės duomenų agentūros duomenys apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį (2024 m.); ESTT byla C-127/92 Enderby.
Šis straipsnis yra bendro informacinio pobūdžio ir nelaikytinas teisine konsultacija. Dėl konkrečios situacijos kreipkitės į advokatą Advokatas-lt.com kataloge.
Noderīga informācija
Ką daryti, jei tapote sukčiavimo auka Lietuvoje?
Sukčiavimas – viena dažniausių nusikalstamų veikų Lietuvoje, kuri paveikia tiek fizinius, tiek juridinius asmenis. 2023 metais Lietuvos policija užfiksavo daugiau nei 10 000 sukčiavimo atvejų, o gyventojų patirti nuostoliai viršijo 17 mln. eurų. Tokia statistika rodo, kad pavojus tapti sukčiavimo auka išlieka didelis, todėl labai svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pagrindinės sukčiavimo rūšys Lietuvoje […]
Kaip susigrąžinti skolą Lietuvoje: žingsnis po žingsnio vadovas
Skolų negrąžinimas yra nemaloni situacija, su kuria susiduria tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Kai skolininkas nesilaiko savo įsipareigojimų, svarbu žinoti, kokių veiksmų galite imtis, kad apgintumėte savo teises ir susigrąžintumėte skolą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisėtai ir efektyviai susigrąžinti skolą Lietuvoje, laikantis galiojančių teisės aktų. 1. Pirmas žingsnis – derybos su skolininku Prieš pradedant teisinius […]
Ką daryti įvykus eismo įvykiui: žingsnis po žingsnio vadovas vairuotojams Lietuvoje
Eismo įvykis – tai netikėta ir dažnai stresą sukelianti situacija, su kuria gali susidurti kiekvienas vairuotojas. Svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis tokioje situacijoje, kad apsaugotumėte save, kitus eismo dalyvius ir užtikrintumėte sklandų formalumų tvarkymą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius veiksmus, kurių reikėtų imtis įvykus eismo įvykiui Lietuvoje. 1. Sustokite ir užtikrinkite saugumą Pirmiausia, nedelsdami sustokite ir […]
Neteisėtas atleidimas iš darbo: kaip ginti savo teises ir atstatyti darbo santykius
Neteisėtas atleidimas iš darbo – tai situacija, kai darbdavys pažeidžia įstatymuose numatytą tvarką, atleisdami darbuotoją be teisėto pagrindo arba nesilaikydami reikiamos procedūros. Tokie veiksmai gali sukelti ne tik finansinius sunkumus, bet ir emocinį stresą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti neteisėtą atleidimą, kokias teises gina Lietuvos Respublikos teisės aktai ir kokius veiksmus reikia atlikti, norint apginti […]
Kaip patraukti atsakomybėn už šmeižtą Lietuvoje
Šmeižtas – tai sąmoningas neteisingos informacijos skleidimas, siekiant sumenkinti asmens reputaciją, garbę ar orumą. Tai ne tik moralinis, bet ir teisinis pažeidimas, už kurį Lietuvoje gali būti taikomos civilinės arba baudžiamosios atsakomybės priemonės. Šis straipsnis padės jums suprasti, kaip elgtis, jei tapote šmeižto auka, kokius įrodymus rinkti ir kokie yra jūsų teisiniai veiksmai. Kas yra […]
Nuotolinis darbas Lietuvoje 2025 m.: darbuotojų teisės ir darbdavių pareigos
Nuotolinio darbo samprata ir tendencijos Lietuvoje Nuotolinis darbas – tai darbo forma, kai darbuotojas dirba ne darbdavio patalpose, naudodamas informacines technologijas. Lietuvoje ši darbo forma sparčiai populiarėja, ypač IT ir finansų sektoriuose. 2025 m. pradžioje apie 85% IT sektoriaus darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu, o finansų sektoriuje – apie 70%. Teisinis reguliavimas ir naujausi Darbo […]