
Sukčiavimas – viena dažniausių nusikalstamų veikų Lietuvoje, kuri paveikia tiek fizinius, tiek juridinius asmenis. 2023 metais Lietuvos policija užfiksavo daugiau nei 10 000 sukčiavimo atvejų, o gyventojų patirti nuostoliai viršijo 17 mln. eurų. Tokia statistika rodo, kad pavojus tapti sukčiavimo auka išlieka didelis, todėl labai svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje.
Pagrindinės sukčiavimo rūšys Lietuvoje
-
Telefoninis sukčiavimas – kai asmenys prisistato policijos pareigūnais, banko darbuotojais ar kitais pareigūnais, siekdami išvilioti asmens duomenis ar pinigus.
-
Elektroninis sukčiavimas (phishing) – apima apgaulingas SMS, el. laiškus ar netikras svetaines, kurių pagalba išviliojami prisijungimo duomenys.
-
Prekybos platformų sukčiavimas – kai sukčiai apsimeta pardavėjais ar pirkėjais ir išvilioja pinigus neįvykdydami sandorio.
-
Investiciniai sukčiavimai – siūlomos greitos investicijos, garantuotas pelnas ar netikros kriptovaliutų platformos.
-
Romantiniai sukčiavimai – užmezgami santykiai per socialinius tinklus ar pažinčių platformas, siekiant emociniu pagrindu išvilioti pinigus.
Kaip atpažinti sukčių?
-
Skubina priimti sprendimą, grasina pasekmėmis (pvz., kad jūsų sąskaita bus užblokuota).
-
Reikalauja konfidencialios informacijos: banko duomenų, kortelės numerių, slaptažodžių.
-
Siūlo „per daug gerą“ pasiūlymą, kuris atrodo per geras, kad būtų tiesa.
-
Prašo atlikti pavedimus į užsienio banko sąskaitas ar per neoficialias platformas.
Ką daryti, jei tapote sukčiavimo auka Lietuvoje?
1. Nedelsdami informuokite banką
Jeigu pinigai buvo pervesti ar prisijungta prie jūsų paskyros – nedelsiant skambinkite savo bankui, kad užblokuotų sąskaitą ir sustabdytų pavedimus. Dauguma bankų turi budinčias linijas 24/7.
2. Kreipkitės į policiją
Praneškite apie įvykį policijai – galite tai padaryti:
-
Elektroniniu būdu per ePolicija.lt
-
Atvykus į artimiausią komisariatą
-
Skambindami numeriu 112
Policijai pateikite:
-
Sukčiavimo aplinkybes
-
Pavedimo išrašus
-
Susirašinėjimą ar skambučių įrašus (jeigu turite)
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį, už sukčiavimą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų, todėl kiekvienas atvejis tiriamas rimtai.
3. Informuokite Lietuvos banką ar kitą priežiūros instituciją
Jei sukčiavimas susijęs su investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis platformomis – kreipkitės į Lietuvos banką per lb.lt
Taip pat galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą – jei tai buvo prekės ar paslaugos pirkimas.
4. Surinkite visus įrodymus
Kuo daugiau informacijos pateiksite – tuo efektyvesnis tyrimas:
-
Ekrano nuotraukos
-
Sąskaitų kopijos
-
SMS, el. laiškai, pokalbių istorijos
-
Socialinių tinklų profilių nuorodos
5. Neatlikite jokių papildomų mokėjimų
Sukčiai dažnai bando išgauti dar daugiau pinigų, apsimesdami pagalbos tarnybomis, grąžinimo agentūromis ir pan.
6. Informuokite artimuosius ir viešinkite situaciją (jei galite)
Tai gali padėti išvengti kitų žmonių nukentėjimo.
Kaip susigrąžinti pinigus?
Deja, ne visais atvejais pavyksta atgauti lėšas. Tačiau:
-
Jeigu pinigai dar nepervesti gavėjui – bankas gali sustabdyti operaciją.
-
Kai kuriais atvejais galima kreiptis į tarptautines institucijas dėl sąskaitų blokavimo.
-
Jeigu sukčiai registruoti Lietuvoje – galima pateikti ieškinį civiliniame procese.
Taip pat galimas kreipimasis dėl žalos atlyginimo pagal Lietuvos civilinio kodekso 6.263 straipsnį.
Kaip apsisaugoti ateityje?
-
Niekada nesidalinkite slapta informacija telefonu ar internetu.
-
Tikrinkite svetainės patikimumą (SSL, kontaktai, atsiliepimai).
-
Nenaudokite viešųjų tinklų prisijungdami prie banko ar svarbių paslaugų.
-
Įjunkite dviejų faktorių autentifikavimą.
-
Įsitikinkite, kad investicinė ar prekybinė platforma turi Lietuvos banko licenciją.
Statistika (2023 m., Lietuvos policija):
-
Telefoniniai sukčiavimai: 4 200 atvejų
-
Internetiniai sukčiavimai: 3 700 atvejų
-
Investiciniai sukčiavimai: 1 150 atvejų
-
Romantiniai sukčiavimai: 320 atvejų
-
Vidutinė gyventojo žala: 1 710 eurų
Kur kreiptis pagalbos?
-
Policija: www.epolicija.lt
-
Lietuvos bankas: www.lb.lt
-
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba: www.vvtat.lt
-
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras: www.nksc.lt
-
Nemokama teisinė pagalba: www.teisesgidas.lt
Jeigu tapote auka – nebijokite pripažinti situacijos, veikite nedelsdami ir kreipkitės pagalbos. Kuo greičiau reaguosite – tuo didesnė tikimybė apsaugoti likusias lėšas ir prisidėti prie sukčių sulaikymo.
Noderīga informācija
Ką daryti įvykus eismo įvykiui: žingsnis po žingsnio vadovas vairuotojams Lietuvoje
Eismo įvykis – tai netikėta ir dažnai stresą sukelianti situacija, su kuria gali susidurti kiekvienas vairuotojas. Svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis tokioje situacijoje, kad apsaugotumėte save, kitus eismo dalyvius ir užtikrintumėte sklandų formalumų tvarkymą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius veiksmus, kurių reikėtų imtis įvykus eismo įvykiui Lietuvoje. 1. Sustokite ir užtikrinkite saugumą Pirmiausia, nedelsdami sustokite ir […]
Neteisėtas atleidimas iš darbo: kaip ginti savo teises ir atstatyti darbo santykius
Neteisėtas atleidimas iš darbo – tai situacija, kai darbdavys pažeidžia įstatymuose numatytą tvarką, atleisdami darbuotoją be teisėto pagrindo arba nesilaikydami reikiamos procedūros. Tokie veiksmai gali sukelti ne tik finansinius sunkumus, bet ir emocinį stresą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti neteisėtą atleidimą, kokias teises gina Lietuvos Respublikos teisės aktai ir kokius veiksmus reikia atlikti, norint apginti […]
Pranešėjų apsauga įmonėje: pareigos ir garantijos
Pranešėjų (angl. whistleblower) apsauga – tai ne tik darbuotojo teisė, bet ir įmonės pareiga. Pranešėjų apsaugos įstatymas įpareigoja tam tikras organizacijas įdiegti vidinį pranešimų apie pažeidimus kanalą, užtikrinti konfidencialumą ir apsaugoti pranešusį asmenį nuo atleidimo bei kito neigiamo poveikio. Šiame straipsnyje aiškiai išdėstome, kada kanalas privalomas, kokios yra įmonės pareigos ir kaip realiai saugomas pranešėjas […]
Tapote sukčių auka: ką daryti per pirmas 24 valandas
Blogiausia žinia iš karto: pinigus atgauti pavyksta retai, o šansai nyksta valandomis. Gera žinia: 2025 m. finansų įstaigos Lietuvoje sustabdė daugiau nei 38 mln. eurų – ir didžiąją dalį ankstyvose stadijose, dar prieš jiems virstant realiais nuostoliais. Skirtumas tarp šių dviejų sakinių dažniausiai matuojamas ne teisės žiniomis, o minutėmis. 15 447Sukčiavimo atvejai 2025 m. 58,8 […]
Atšauktas skrydis: kaip gauti 250–600 Eur kompensaciją pagal Reglamentą 261/2004
Kompensacija už atšauktą skrydį nepriklauso nuo bilieto kainos. Skridote už 19 eurų – kompensacija vis tiek 250 eurų. Ir atvirkščiai: verslo klasės bilietas už 900 eurų neduoda nė cento daugiau. Suma priklauso tik nuo atstumo. Visa kita – nuo to, kada jus informavo ir dėl ko skrydis neįvyko. 250 EurIki 1 500 km 400 Eur1 […]
Naudoto automobilio defektai: pardavėjo atsakomybė
Nusipirkote naudotą automobilį, o po kelių savaičių paaiškėjo rimtas gedimas, apie kurį pardavėjas neužsiminė? Tai nereiškia, kad liekate vienas su problema. Lietuvos teisė numato pardavėjo atsakomybę už paslėptus daiktų trūkumus, o pirkėjas turi konkrečias teises – nuo nemokamo remonto iki sutarties nutraukimo. Šiame straipsnyje aiškiai išdėstome, kada pardavėjas atsako, kuo skiriasi pirkimas iš verslo ir […]
Nuotolinis darbas Lietuvoje 2025 m.: darbuotojų teisės ir darbdavių pareigos
Nuotolinio darbo samprata ir tendencijos Lietuvoje Nuotolinis darbas – tai darbo forma, kai darbuotojas dirba ne darbdavio patalpose, naudodamas informacines technologijas. Lietuvoje ši darbo forma sparčiai populiarėja, ypač IT ir finansų sektoriuose. 2025 m. pradžioje apie 85% IT sektoriaus darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu, o finansų sektoriuje – apie 70%. Teisinis reguliavimas ir naujausi Darbo […]
Pelno mokestis 2026: 17 %, nulinė lengvata startuoliams ir 70 % nuostolių riba
Tarifas pakilo vienu procentiniu punktu – ir apie tai kalbėjo visi. Tuo tarpu tyliai įsigaliojo pakeitimas, dėl kurio kai kurios įmonės sumokės pelno mokestį net turėdamos sukauptų nuostolių. Nuo 2026 m. nuostoliai gali padengti tik iki 70 % pelno. Likę 30 % apmokestinami. Visada. 17 %Pagrindinis tarifas 7 %Lengvatinis smulkiesiems 70 %Nuostolių atskaitymo riba 300 […]
Akcinių bendrovių įstatymas nuo 2026 m. liepos 1 d.: išperkamosios akcijos, tarpiniai dividendai, finansinė pagalba
Nuo 2026 m. liepos 1 d. Lietuvos bendrovės gali gerokai daugiau: išleisti visiškai naujos rūšies akcijas, skirti tarpinius dividendus valdybos sprendimu, skolinti pinigus tam, kad kas nors nusipirktų jų pačių akcijų. Yra viena sąlyga, ir ji vienoda visiems trims dalykams: tai turi būti parašyta įstatuose. Bendrovės, kurios įstatų nekeis, toliau gyvens pagal senas taisykles – […]
Individuali veikla 2026: GPM ir kiti mokesčiai
Individuali veikla pagal pažymą – populiariausias būdas dirbti savarankiškai Lietuvoje, tačiau nuo 2026 m. jos apmokestinimas tapo sudėtingesnis. Įsigaliojo progresyvesnė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistema, todėl nebeužtenka žinoti vieno tarifo. Šiame straipsnyje aiškiai išdėstome, kokie mokesčiai taikomi 2026 m., kaip jie skaičiuojami, kada ir kaip deklaruoti bei kur dažniausiai suklystama. Konkrečius tarifus ir ribas visada […]
Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje 2026: kas pasikeitė nuo gegužės 22 d.
Nuo 2026 m. gegužės 22 d. jūsų leidimas gyventi priklauso ne tik nuo jūsų. Jis gali būti panaikintas dėl to, ką padarė darbdavys – jeigu jis bent du kartus baustas už nedeklaruotą darbą arba bent vieną kartą už nelegalų darbą. Ne jūs pažeidėte. Pasekmės – jums. 2026-05-22Naujų taisyklių pradžia 8 metaiRiba studijų leidimams 2 kartaiDarbdavio […]