Advokatas-lt.com 
Pelno mokestis 2026: 17 %, nulinė lengvata startuoliams ir 70 % nuostolių riba
Tarifas pakilo vienu procentiniu punktu – ir apie tai kalbėjo visi. Tuo tarpu tyliai įsigaliojo pakeitimas, dėl kurio kai kurios įmonės sumokės pelno mokestį net turėdamos sukauptų nuostolių. Nuo 2026 m. nuostoliai gali padengti tik iki 70 % pelno. Likę 30 % apmokestinami. Visada.
Teisės aktai ir oficialūs šaltiniai
- Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas – aktuali suvestinė redakcija Teisės aktų registras (e-tar.lt). Aktualu: 5 str. (tarifai), 18 str. 13 d. (momentinis nusidėvėjimas), 30 str. (nuostoliai)
- VMI: pelno mokesčio pakeitimai nuo 2026 m. Oficialūs Valstybinės mokesčių inspekcijos paaiškinimai ir pavyzdžiai
- Finansų ministerija: pelno mokestis Apibendrinta informacija apie tarifus ir taikymo taisykles
Trys tarifai ir kas į kuriuos patenka
Nuo 2026 m. sausio 1 d. pagrindinis pelno mokesčio tarifas – 17 %, lengvatinis smulkiesiems vienetams – 7 %. Abu pakelti po vieną procentinį punktą (buvo 16 % ir 6 %).
VMI akcentuoja niuansą, kurį lengva praleisti: 17 % tampa baziniu tarifu visoms įmonėms, nepriklausomai nuo to, kada prasideda ar baigiasi jų mokestiniai metai. Nuo šio bazinio tarifo tik tada pradedama vertinti, ar vienetas turi teisę į smulkiojo verslo lengvatą.
| Tarifas | Kam | Pastaba |
|---|---|---|
| 17 % | Bazinis tarifas visiems apmokestinamiesiems vienetams | 2025 m. buvo 16 % |
| 7 % | Smulkiems vienetams, atitinkantiems PMĮ 5 straipsnio sąlygas | 2025 m. buvo 6 % |
| 0 % | Naujai registruotiems smulkiems vienetams – pirmąjį ir antrąjį mokestinį laikotarpį | Tik atitikus visas sąlygas |
| 17 % | Dividendams ir kitoms pajamoms iš paskirstytojo pelno | Iš Lietuvos vieneto išmokamų dividendų išskaityta suma įskaitoma ir mažina gaunančio Lietuvos vieneto mokėtiną pelno mokestį |
0 % nėra dovana: sąlygos, kurių nerodo antraštės
Socialiniuose tinkluose ši lengvata gyvena savo gyvenimą: „nuo 2026-ųjų visi smulkieji dvejus metus mokės 0 %“. Tai netiesa.
Nulinis tarifas taikomas naujai registruotam smulkiam vienetui pirmąjį ir antrąjį mokestinį laikotarpį – ir tik jeigu tenkinamos visos įstatyme nustatytos sąlygos kartu. Tarp jų: kiekvieno laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur, o dalyviai – fiziniai asmenys. Sąlygų yra daugiau, jos vertinamos kartu, o neatitikus bent vienos – lengvatos nėra.
1. Įmonė auga sparčiau, nei planuota, ir antraisiais metais peršoka 300 000 Eur ribą. 2. Tarp dalyvių atsiranda juridinis asmuo – dažnai investuotojas ar patronuojanti bendrovė. 3. Struktūra su keliais susijusiais vienetais, dėl kurios smulkiojo vieneto statusas dingsta. Kiekvienu atveju mokestis perskaičiuojamas.
Pilnas sąlygų sąrašas yra PMĮ 5 straipsnyje ir VMI paaiškinime. Straipsnis interneto portale (įskaitant šį) nėra pagrindas planuoti mokesčius. Įstatymo tekstas – yra.
70 % riba: kodėl mokestis atsiranda nuostolingais metais
Tai reikšmingiausias, bet tyliausias 2026 m. pakeitimas.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. suvienodinamos mokestinių nuostolių atskaitymo ribos. Bendra vieneto atskaitytinų mokestinių nuostolių suma – įskaitant paties vieneto, reorganizavimo metu perimtus ir iš kitų tos pačios vienetų grupės vienetų perimtus nuostolius – negali viršyti 70 % to mokestinio laikotarpio pelno, apskaičiuoto iš visų pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus bei ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, tačiau neįtraukiant ankstesnių metų nuostolių.
Iki šiol skirtingų tipų nuostoliai turėjo skirtingas taisykles. Nuo 2026 m. jie vertinami bendrai. Rezultatas: net turėdama pakankamai sukauptų nuostolių, įmonė sumokės pelno mokestį nuo 30 % pelno.
| Pavyzdys | Skaičiavimas |
|---|---|
| Mokestinio laikotarpio pelnas (be ankstesnių nuostolių) | 100 000 Eur |
| Sukaupti mokestiniai nuostoliai | 200 000 Eur – daugiau nei pakanka |
| Kiek nuostolių galima atskaityti 2026 m. | 70 % × 100 000 = 70 000 Eur |
| Apmokestinamasis pelnas | 30 000 Eur |
| Pelno mokestis (17 %) | 5 100 Eur – nors nuostolių liko 130 000 Eur |
Pagal Finansų ministerijos pateiktą taisyklę, 70 % apribojimas netaikomas smulkių apmokestinamųjų vienetų, kuriems taikomas lengvatinis 7 % tarifas, mokestiniams nuostoliams. Tai vienintelė reikšminga išimtis.
Teismų praktika parodė, kad pasinaudojus ankstesnių laikotarpių nuostoliais, VMI įgyja galimybę tikrinti tų nuostolių susidarymo aplinkybes – net jeigu senaties terminas tam jau būtų pasibaigęs. Prieš naudojant seną nuostolį verta įsivertinti, ar to laikotarpio dokumentai atlaikys patikrinimą.
70 % riba pakeitė mokestinį planą, kurį darėte 2024-aisiais
Nuostolių perkėlimas, grupės struktūra, smulkiojo vieneto statusas, investicijų momentas – nuo 2026 m. visos šios kortos permaišytos. Advokatas-lt.com – specialistų paieška 14 Lietuvos miestų.
Įmonių teisėStruktūra, grupė, reorganizavimas→
Paieška ir susisiekimas su specialistu – nemokami
Momentinis nusidėvėjimas: vienintelė gera žinia
Kartu su tarifo kilimu įvesta momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo galimybė. Ji leidžia atskaityti viso ilgalaikio turto įsigijimo kainą tą mokestinį laikotarpį, kurį turtas pradėtas naudoti – vietoj to, kad kaina būtų dėliojama per nusidėvėjimo laikotarpį.
Taikoma tam tikroms turto grupėms: pavyzdžiui, mašinoms ir įrenginiams, kompiuterinei technikai, programinei įrangai, ryšio priemonėms. Poveikis – ne mokesčio dydžiui per visą turto gyvenimą, o pinigų srautui: atskaitymas ateina iš karto, o ne po kelerių metų.
Remonto taisyklė, kurią pamiršta
Jeigu po 2026 m. atliekami turto, kurio visa įsigijimo kaina jau buvo atskaityta momentiniu nusidėvėjimu, remonto darbai, pailginantys tarnavimo laiką arba pagerinantys naudingąsias savybes, tokios remonto išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tą laikotarpį, kurį faktiškai patiriamos.
Priešingas atvejis: jeigu esminio pagerinimo darbai po 2026 m. atliekami iki 2026 m. įsigytam turtui, kurio kaina nebuvo atskaityta momentinio nusidėvėjimo tvarka, išlaidos priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams ir atskaitomos bendra tvarka per turto nusidėvėjimo laikotarpį.
Nusidėvėjimo normatyvai – be VMI sutikimo
Keičiant ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus dėl objektyvių priežasčių, VMI sutikimo nebereikia – pakanka įmonės vadovo sprendimo. Bet jį būtina tinkamai dokumentuoti: naujas normatyvas taikomas nuo to mokestinio laikotarpio, kurį vadovo sprendimu jis pakeistas, pradžios.
Ką padaryti dar šiais metais
- Perskaičiuokite nuostolių planą. Jeigu jūsų mokestinis modelis rėmėsi prielaida, kad sukaupti nuostoliai padengs visą pelną – jis nebeveikia. Reikia numatyti mokestį nuo 30 % pelno.
- Peržiūrėkite investicijų kalendorių. Momentinis nusidėvėjimas taikomas nuo to laikotarpio, kurį turtas pradėtas naudoti. Kelių savaičių skirtumas gali perkelti visą atskaitymą į kitus metus.
- Dokumentuokite normatyvų sprendimus. VMI sutikimo nebereikia, bet vadovo sprendimas turi egzistuoti raštu ir su data. Ginče tai bus vienintelis įrodymas.
- Patikrinkite smulkiojo vieneto statusą grupėje. Lengvatinis 7 % tarifas ir 70 % ribos išimtis priklauso nuo statuso. Struktūros pokytis jį naikina.
- Įvertinkite stipendijų atskaitymą. Ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriamos pagal trišales sutartis mokamos stipendijos studentams, studijuojantiems gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ar matematikos srityse – iki 2 500 Eur per mokestinį laikotarpį.
Dažniausiai užduodami klausimai
Koks pelno mokesčio tarifas Lietuvoje 2026 m.?
Pagrindinis tarifas – 17 %, lengvatinis smulkiems vienetams – 7 %. Abu padidinti vienu procentiniu punktu nuo 2026 m. sausio 1 d. Dividendams ir kitoms pajamoms iš paskirstytojo pelno taip pat taikomas 17 % tarifas.
Ar visi smulkieji verslai dvejus metus mokės 0 % pelno mokestį?
Ne. Nulinis tarifas taikomas tik naujai registruotiems smulkiems vienetams pirmąjį ir antrąjį mokestinį laikotarpį ir tik tada, kai tenkinamos visos įstatyme nustatytos sąlygos kartu – tarp jų kiekvieno laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 300 000 Eur ir dalyviai fiziniai asmenys. Pilnas sąlygų sąrašas – Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnyje.
Ką reiškia 70 procentų nuostolių riba?
Nuo 2026 m. bendra atskaitytinų mokestinių nuostolių suma – nuosavų, perimtų reorganizavimo metu ir perimtų iš kitų grupės vienetų – negali viršyti 70 % mokestinio laikotarpio pelno, apskaičiuoto neįtraukiant ankstesnių metų nuostolių. Praktiškai tai reiškia, kad mokestis atsiranda nuo 30 % pelno net turint pakankamai sukauptų nuostolių.
Ar 70 % riba taikoma smulkioms įmonėms?
Ne. Apribojimas netaikomas smulkių apmokestinamųjų vienetų, kuriems taikomas lengvatinis 7 % tarifas, mokestiniams nuostoliams.
Kas yra momentinis nusidėvėjimas?
Tai galimybė atskaityti visą ilgalaikio turto įsigijimo kainą tą mokestinį laikotarpį, kurį turtas pradėtas naudoti, užuot dėliojus ją per nusidėvėjimo laikotarpį. Taikoma tam tikroms turto grupėms – pavyzdžiui, mašinoms, įrenginiams, kompiuterinei technikai, programinei įrangai, ryšio priemonėms.
Ar keičiant nusidėvėjimo normatyvus reikia VMI sutikimo?
Nuo 2026 m. keičiant ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus dėl objektyvių priežasčių VMI sutikimo nebereikia – pakanka įmonės vadovo sprendimo. Sprendimą būtina dokumentuoti, o naujas normatyvas taikomas nuo to mokestinio laikotarpio, kurį jis pakeistas, pradžios.
Ar galima atskaityti studentams mokamas stipendijas?
Taip. Ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriamos pagal trišales sutartis mokamos stipendijos studentams, studijuojantiems gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ar matematikos srityse – iki 2 500 Eur per mokestinį laikotarpį. Taip pat gali būti atskaitomos stipendijos tyrėjams, vykdantiems MTEP projektą.
Kas keičiasi deklaracijose?
Pakeistos PLN204 ir PLN204A formų užpildymo taisyklių nuostatos dėl perimtų iš grupės vienetų mokestinių nuostolių atskaitymo, taip pat taisyklės dėl pasikeitusių tarifų ir naujų atskaitymų rūšių. Pačių deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N ir PLN204U formų versijos nepakeistos.
Išvada
Vienas procentinis punktas – blogiausiu atveju kelių tūkstančių eurų klausimas. 70 % nuostolių riba gali reikšti mokestį ten, kur jo apskritai nesitikėjote. Šie du dalykai gavo nevienodai dėmesio, nors svoris atvirkščias.
Trumpai: 2026 m. valstybė paėmė daugiau iš pelno ir atidavė šiek tiek atgal per investicijas. Kas investuoja į įrangą – laimi iš momentinio nusidėvėjimo. Kas gyvena iš senų nuostolių – pralaimi. Trečio varianto nėra.
Raskite specialistą mokesčių klausimais
Lietuvos teisininkų ir advokatų paieškos platforma. Anketos su kainomis, kontaktais ir atsiliepimais 14 miestų. Paieška ir susisiekimas su specialistu – nemokami.
Tik patikrinti atsiliepimai · Specialistai, turintys patirties teisėsaugos institucijose
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas, aktuali suvestinė redakcija (Teisės aktų registras) – 5, 18 ir 30 straipsniai; VMI: pelno mokesčio pakeitimai nuo 2026 m.; VMI: apie pelno mokesčio įstatymo pakeitimus nuo 2026 m.; Lietuvos Respublikos finansų ministerija: pelno mokestis; Finansų ministerija: Seimo priimti mokesčių įstatymų pakeitimai.
Šis straipsnis yra bendro informacinio pobūdžio ir nelaikytinas teisine konsultacija. Dėl konkrečios situacijos kreipkitės į advokatą Advokatas-lt.com kataloge.
Noderīga informācija
Nekilnojamojo turto mokestis 2026: 450 000 Eur riba pagrindiniam būstui ir progresiniai tarifai visam kitam
Turite vieną butą, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta? Beveik neabejotinai nemokėsite nieko – riba yra 450 000 eurų. Turite antrą, net kuklų? Mokestis prasideda jau nuo 50 000 eurų. Skirtumas tarp šių dviejų skaičių yra devyneri kartai, ir jis priklauso nuo vieno dalyko: kur esate deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną. 450 000 EurRiba pagrindiniam […]
Nedarbo išmoka nuo 2026 m. liepos: naujas stažas, naujos ribos ir viena data, kuri lemia viską
Nuo 2026 m. liepos 1 d. nedarbo išmokų sistema perrašyta: kitoks stažas, kitokia pastovioji dalis, kitokios „grindys“ ir „lubos“. Bet svarbiausia ne tarifai. Svarbiausia – data, kurią įgijote bedarbio statusą. Vienos dienos skirtumas gali reikšti kelis šimtus eurų per mėnesį – į abi puses. 12 mėn.Stažas per pastaruosius 24 mėn. 370 EurMinimali išmoka (5 BSI) […]
Vaiko išlaikymas 2026: dydžiai, „Sodros“ išmoka ir skolos išieškojimas
Nuo 2026 m. liepos 1 d. valstybės mokama vaiko išlaikymo išmoka padidėjo iki 185 eurų. Skamba kaip gera žinia – ir yra. Bet tai ne alimentai. Tai suma, kurią „Sodra“ moka vietoj nemokančio tėvo ar motinos, o paskui išieško iš jų su palūkanomis. Ir ji beveik visada mažesnė už tai, ką priteisė teismas. 185 Eur„Sodros“ […]
Darbo kodekso pakeitimai nuo 2026 m. lapkričio 1 d.: kas keičiasi darbuotojui ir darbdaviui
Šiemet Darbo kodeksas keičiamas du kartus. Apie birželio 7-ąją kalbėjo visi – ten buvo atlyginimų skaidrumas. Apie lapkričio 1-ąją beveik nekalbama, nors būtent ji liečia jūsų piniginę tiesiogiai: delspinigius už pavėluotą atlyginimą, prieššventinę valandą, atsiskaitymo terminus atleidžiant. O darbdaviams – bauda kolektyviniame ginče, kuri šokteli nuo 3 000 iki maždaug 11 530 eurų. 2026-11-01Įsigalioja pakeitimai […]
Nuotolinis darbas Lietuvoje 2025 m.: darbuotojų teisės ir darbdavių pareigos
Nuotolinio darbo samprata ir tendencijos Lietuvoje Nuotolinis darbas – tai darbo forma, kai darbuotojas dirba ne darbdavio patalpose, naudodamas informacines technologijas. Lietuvoje ši darbo forma sparčiai populiarėja, ypač IT ir finansų sektoriuose. 2025 m. pradžioje apie 85% IT sektoriaus darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu, o finansų sektoriuje – apie 70%. Teisinis reguliavimas ir naujausi Darbo […]
Ką daryti, jei tapote sukčiavimo auka Lietuvoje?
Sukčiavimas – viena dažniausių nusikalstamų veikų Lietuvoje, kuri paveikia tiek fizinius, tiek juridinius asmenis. 2023 metais Lietuvos policija užfiksavo daugiau nei 10 000 sukčiavimo atvejų, o gyventojų patirti nuostoliai viršijo 17 mln. eurų. Tokia statistika rodo, kad pavojus tapti sukčiavimo auka išlieka didelis, todėl labai svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pagrindinės sukčiavimo rūšys Lietuvoje […]
Neteisėtas atleidimas iš darbo: kaip ginti savo teises ir atstatyti darbo santykius
Neteisėtas atleidimas iš darbo – tai situacija, kai darbdavys pažeidžia įstatymuose numatytą tvarką, atleisdami darbuotoją be teisėto pagrindo arba nesilaikydami reikiamos procedūros. Tokie veiksmai gali sukelti ne tik finansinius sunkumus, bet ir emocinį stresą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti neteisėtą atleidimą, kokias teises gina Lietuvos Respublikos teisės aktai ir kokius veiksmus reikia atlikti, norint apginti […]
Atšauktas skrydis: kaip gauti 250–600 Eur kompensaciją pagal Reglamentą 261/2004
Kompensacija už atšauktą skrydį nepriklauso nuo bilieto kainos. Skridote už 19 eurų – kompensacija vis tiek 250 eurų. Ir atvirkščiai: verslo klasės bilietas už 900 eurų neduoda nė cento daugiau. Suma priklauso tik nuo atstumo. Visa kita – nuo to, kada jus informavo ir dėl ko skrydis neįvyko. 250 EurIki 1 500 km 400 Eur1 […]
Darbo apmokėjimo sistema 2026: ką privalo turėti kiekvienas darbdavys iki gruodžio 31 d.
Darbdavys, kuris iki 2026 m. gruodžio 31 d. neturės patvirtintos darbo apmokėjimo sistemos, pažeis Darbo kodeksą. Ne tik gamykla su trimis pamainomis – ir UAB, kurioje dirba vienas žmogus: pats vadovas. Iki šiol tokia pareiga galiojo tik darbovietėms, kuriose vidutiniškai dirba 20 ir daugiau darbuotojų. Nuo 2026 m. birželio 7 d. išimčių nebeliko. O kartu […]
Ką daryti įvykus eismo įvykiui: žingsnis po žingsnio vadovas vairuotojams Lietuvoje
Eismo įvykis – tai netikėta ir dažnai stresą sukelianti situacija, su kuria gali susidurti kiekvienas vairuotojas. Svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis tokioje situacijoje, kad apsaugotumėte save, kitus eismo dalyvius ir užtikrintumėte sklandų formalumų tvarkymą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius veiksmus, kurių reikėtų imtis įvykus eismo įvykiui Lietuvoje. 1. Sustokite ir užtikrinkite saugumą Pirmiausia, nedelsdami sustokite ir […]
Akcinių bendrovių įstatymas nuo 2026 m. liepos 1 d.: išperkamosios akcijos, tarpiniai dividendai, finansinė pagalba
Nuo 2026 m. liepos 1 d. Lietuvos bendrovės gali gerokai daugiau: išleisti visiškai naujos rūšies akcijas, skirti tarpinius dividendus valdybos sprendimu, skolinti pinigus tam, kad kas nors nusipirktų jų pačių akcijų. Yra viena sąlyga, ir ji vienoda visiems trims dalykams: tai turi būti parašyta įstatuose. Bendrovės, kurios įstatų nekeis, toliau gyvens pagal senas taisykles – […]
Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje 2026: kas pasikeitė nuo gegužės 22 d.
Nuo 2026 m. gegužės 22 d. jūsų leidimas gyventi priklauso ne tik nuo jūsų. Jis gali būti panaikintas dėl to, ką padarė darbdavys – jeigu jis bent du kartus baustas už nedeklaruotą darbą arba bent vieną kartą už nelegalų darbą. Ne jūs pažeidėte. Pasekmės – jums. 2026-05-22Naujų taisyklių pradžia 8 metaiRiba studijų leidimams 2 kartaiDarbdavio […]