Ar buvęs partneris gali atsakyti baudžiamai už bendrovės lėšų pasisavinimą?

Aprašyta situacija – sistemingas įmonės lėšų išvedimas per fiktyvius sandorius su savo kontroliuojama įmone, siekiant pasisavinti bendrovės turtą, – atitinka Baudžiamojo kodekso straipsnio dėl turto pasisavinimo ar iššvaistymo, o galimai ir sukčiavimo bei dokumentų klastojimo (jei sąskaitos buvo fiktyvios) sudėtis, todėl tai gali ir turi būti nagrinėjama ne tik civiline, bet ir baudžiamąja tvarka – šios dvi bylų rūšys nėra viena kitą pašalinančios, jos gali vykti lygiagrečiai. Rekomenduoju kreiptis į policiją ar prokuratūrą su pareiškimu dėl galimo turto pasisavinimo, pridedant audito išvadą, banko sąskaitų išrašus, rodančius pervedimus, bei fiktyvių sąskaitų faktūrų kopijas – ikiteisminio tyrimo metu bus galima gauti ir papildomus duomenis (pavyzdžiui, ar antroji įmonė iš tikrųjų teikė realias paslaugas, ar tai buvo tik popierinis sandoris). Lygiagrečiai su baudžiamuoju procesu turite teisę reikšti civilinį ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo tiesiai toje pačioje baudžiamojoje byloje (tai leidžia BPK), taip išvengiant atskiro, ilgo civilinio proceso – toks ieškinys nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla, o teismas, priimdamas nuosprendį, gali kartu priteisti ir žalos atlyginimą. Kadangi bylos yra sudėtingos, susijusios su finansine ekspertize, primygtinai rekomenduoju pasitelkti advokatą, turintį patirties ekonominių nusikaltimų srityje.