Kada “neprivaloma” taikyti nacionalinę politiką dėl pakuočių?

Valstybės gali nustatyti reikalavimus prekių pakuotėms, ženklinimui, jei jie būtini žmonių sveikatai, saugai, aplinkai apsaugoti, bet neturi diskriminuoti importo. PPO Sutartis dėl techninių barjerų prekybai (TBT) leidžia taikyti standartus, jei jie proporcingi, ne savavališkai skirti užsieniečiams, atitinka mokslines gaires. Jeigu valstybė reikalauja pernelyg detalaus ženklinimo, kuris faktiškai blokuoja importą, tai gali būti užginčyta PPO ginčų sprendimo sistemoje. Taigi valstybės turi laisvę reguliuoti pakuotes ar ženklinimą dėl viešojo intereso, bet negali tuo manipuliuoti protekcionizmui.