Kaip reglamentuojami klinikiniai tyrimai su žmonėmis?

Ar vien tik žmogaus valia čia svarbi, ar yra speciali teisinė bazė, kokiais atvejais persodinama?

Ar pacientas, nepatenkintas rezultatu, gali reikalauti grąžinti pinigus, neturtinės žalos?

Girdėjau, kad gydytojai prisiekia, bet ar tai labiau moralinė, ar teisinė pareiga?

Gydytojas man pasiūlė konkretų gydymo metodą lėtinei ligai valdyti, bet aš, paskaitęs papildomą informaciją, norėčiau rinktis kitą, mano manymu, švelnesnį metodą, nors gydytojas sako, kad jo siūlomas variantas yra standartinis ir efektyviausias. Ar turiu teisę atsisakyti gydytojo siūlomo gydymo ir reikalauti kito metodo, ar tai gali sukelti man problemų, jei kas nors negerai atsitiktų?

Kyla klausimas dėl galimo klaidingo konstatuotos smegenų mirties. Ar šeima gali ginčyti?

Kuo grindžiamos tokios ribojimo taisyklės, ir ar jos nepažeidžia paciento teisės susitikti su artimaisiais?

Ar turi gydytojas absoliučią pareigą priimti kiekvieną žmogų, net jei mano, kad nėra galimybių padėti?

Esu išsiskyręs su vaiko motina, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja, bet aš turiu bendravimo teisę ir aktyviai dalyvauju vaiko gyvenime. Norėčiau turėti priėjimą prie vaiko medicininės informacijos (skiepų, ligų istorijos), kad galėčiau tinkamai juo rūpintis savo laiku su juo. Poliklinika sako, kad informaciją gali suteikti tik motinai, nes ji „pagrindinė globėja“. Ar tai teisinga, ar aš, kaip tėvas, taip pat turiu teisę į šią informaciją?