Kaip traktuojama eutanazija Lietuvos medicinos teisėje?

Ar turi gydytojas absoliučią pareigą priimti kiekvieną žmogų, net jei mano, kad nėra galimybių padėti?

Sirgau ir buvau nedarbingas kelias savaites dėl psichikos sveikatos problemų. Vėliau sužinojau, kad mano darbdavys kažkokiu būdu sužinojo detalią informaciją apie mano konkrečią diagnozę, ne tik patį nedarbingumo faktą. Įtariu, kad tai galėjo nutekėti iš gydymo įstaigos. Ar gydymo įstaiga apskritai turi teisę atskleisti tokią konfidencialią informaciją darbdaviui be mano aiškaus sutikimo?

Ar gydymo įstaigos turi ypatingą atsakomybę tvarkydamos paciento duomenis?

Man buvo įdėtas kelio sąnario protezas per operaciją. Norėčiau žinoti tikslų šio protezo gamintoją ir modelį – tai galėtų būti svarbu, jei ateityje kiltų komplikacijų arba jei tas modelis būtų atšauktas dėl kokybės problemų, kaip kartais nutinka medicininiams implantams. Ar turiu teisę gauti šią konkrečią informaciją iš gydymo įstaigos, ar tai laikoma jų vidiniu, komerciniu klausimu?

Ar tiesiog esant įtarimui, kad žmogus serga, galima jį priverstinai paguldyti į ligoninę?

Buvau apsilankęs pas specialistą dėl asmeninio, jautraus sveikatos klausimo, o jis viso vizito metu kalbėjo su manimi labai grubiai, ironizavo dėl mano situacijos, net pasišaipė iš manęs prie slaugytojos. Jaučiuosi giliai įžeistas ir pažemintas, nors medicininiu požiūriu jokios klaidos, atrodo, nepadarė. Ar galiu kur nors kreiptis dėl tokio elgesio, net jei tai nesusiję su pačiu gydymo teisingumu, o tik su pagarbos ir orumo trūkumu?

Ar gydymo įstaiga gali skelbti “100% išgydymo garantija”, siūlyti nuolaidas?

Norėčiau išsamiau sužinoti, kaip šis Lietuvos įstatymas apsaugo pacientą, kokias teises užtikrina ir kokie kompensavimo mechanizmai taikomi?

Medicinos paslaugų reklamos atvejai, kokie apribojimai galioja?