Kaip traktuojama eutanazija Lietuvos medicinos teisėje?

Jeigu norėčiau atidaryti privačią kliniką be galiojančios licencijos, kokios sankcijos gresia?

Esu išsiskyręs su vaiko motina, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja, bet aš turiu bendravimo teisę ir aktyviai dalyvauju vaiko gyvenime. Norėčiau turėti priėjimą prie vaiko medicininės informacijos (skiepų, ligų istorijos), kad galėčiau tinkamai juo rūpintis savo laiku su juo. Poliklinika sako, kad informaciją gali suteikti tik motinai, nes ji „pagrindinė globėja“. Ar tai teisinga, ar aš, kaip tėvas, taip pat turiu teisę į šią informaciją?

Ar pakanka, kad gydymas nesuveikė, kad teismas pripažintų gydytoją kaltu?

Ar gydytojai privalo gerbti tokį apsisprendimą, net jei tai reikštų riziką paciento gyvybei?

Norėčiau išsamiau sužinoti, kaip šis Lietuvos įstatymas apsaugo pacientą, kokias teises užtikrina ir kokie kompensavimo mechanizmai taikomi?

Kelis mėnesius mane gydė nuo vienos diagnozės, gydymas nepadėjo, o vėliau, kreipusis į kitą specialistą, paaiškėjo, kad pirmoji diagnozė buvo klaidinga, o reali liga buvo visai kita. Dėl to prarasčiau brangų laiką, patyriau papildomų kančių ir išlaidų netinkamam gydymui. Ar galiu reikalauti žalos atlyginimo iš pirmojo gydytojo ar gydymo įstaigos dėl šios diagnostinės klaidos?

Ar tai laikoma kyšiu, ar neteisėtu mokėjimu?

Gulėjau ligoninėje planinei operacijai, prieš kurią pasirašiau bendrą sutikimo formą dėl gydymo apskritai. Gydymo metu paaiškėjo, kad reikalinga papildoma, iš anksto neplanuota procedūra, kurią gydytojai atliko nelaukdami, kol atsibusiu ir galėsiu duoti atskirą sutikimą. Ar toks gydytojų elgesys teisėtas, ar jie turėjo palaukti mano atskiro sutikimo tai konkrečiai papildomai procedūrai?