Kokia svarba sutarties formai?

Pagal Lietuvos CK, bendra taisyklė – sutartis gali būti sudaroma laisva forma (žodžiu ar raštu), nebent įstatymas nustato privalomą rašytinę arba notarinę formą (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto perleidimas, vedybų sutartys). Jei sutartis privalo būti notarinė, jos nesudarius tinkamai, sutartis gali būti pripažinta negaliojančia. Žodinis susitarimas, nors teisiškai galiojantis, dažnai sunkiau įrodomas ginčo metu. Todėl rašytinė forma rekomenduojama net ir tada, kai tai neprivaloma, – taip šalys gali aiškiai užfiksuoti nuostatas ir apsisaugoti nuo interpretacijų.