Kokius “draudimus” dėl prievartinio darbo nustato tarptautinė darbo teisė?

ILO konvencijos, pvz. Nr. 29 (dėl priverstinio darbo) ir Nr. 105, draudžia bet kokią priverstinio darbo formą. Valstybės, ratifikavusios šias konvencijas, turi priimti vidaus teisės aktus, draudžiančius įmonėms arba valdžios institucijoms samdyti darbuotojus priverstiniu pagrindu. Taip sukuriama privaloma aplinka – tiek valstybinėms, tiek privačioms įmonėms. Nors ILO neturi tiesioginio sankcijų mechanizmo, valstybės privalo periodiškai teikti ataskaitas, atsakyti į ILO kritiką. Esant ryškiems pažeidimams, galima tarptautinė vieša kritika, spaudimas kitais būdais, siekiant užtikrinti žmogaus teisių standartus darbo srityje.