Diagnozavimo klaidos: teisiniai padariniai

Kiekvienas iš mūsų tikisi, kad kreipiantis į medikus, gausime tikslią ir savalaikę diagnozę. Nuo jos priklauso ne tik tinkamas gydymas, bet ir mūsų sveikata, o kartais – net ir gyvybė. Tačiau ką daryti, jei kyla abejonių? Jei jaučiate, kad diagnozė gali būti neteisinga, o galbūt per vėlai nustatyta? Tai ne tik nerimą kelianti asmeninė situacija, bet ir tema, turinti rimtų teisinių padarinių. Šiame straipsnyje gilinsimės į tai, kas yra **diagnozavimo klaidos: teisiniai padariniai** ir kokios yra Jūsų teisės bei galimybės Lietuvoje, jei susidūrėte su tokia sudėtinga situacija. Supratimas apie savo teises gali tapti Jūsų geriausiu sąjungininku sveikatos priežiūros sistemoje.

Kas yra diagnozavimo klaida?

Prieš kalbant apie teisines pasekmes, svarbu suprasti, ką apskritai laikome diagnozavimo klaida. Medicinoje tai nėra neįprastas reiškinys, tačiau ne visos klaidos turi teisines implikacijas. Diagnozavimo klaida – tai situacija, kai nustatoma klaidinga liga, praleidžiama teisinga diagnozė arba diagnozė nustatoma per vėlai, dėl ko pablogėja paciento būklė ar sumažėja gydymo efektyvumas.

Ką reiškia „netiksli diagnozė” ar „uždelsta diagnozė”?

Yra keli pagrindiniai diagnozavimo klaidų tipai:

• Netiksli (klaidinga) diagnozė: pacientui nustatoma diagnozė, kuri iš tikrųjų nėra teisinga. Dėl to skiriamas netinkamas gydymas, kuris gali būti ne tik neveiksmingas, bet ir kenksmingas.
• Praleista diagnozė: gydytojai neatpažįsta ligos, nors simptomai ar tyrimų rezultatai galėjo leisti ją nustatyti. Liga progresuoja be gydymo.
• Uždelsta diagnozė: teisinga diagnozė nustatoma, tačiau per vėlai, kai liga jau pažengusi arba gydymo galimybės yra ribotos. Dažnai tai susiję su nepakankamu simptomų įvertinimu ar ne laiku atliktais tyrimais.

Visos šios klaidos gali sukelti rimtų pasekmių Jūsų sveikatai ir gerovei. Svarbu atskirti medicininės praktikos sudėtingumą nuo aplaidumo. Ne kiekviena netiksliai nustatyta diagnozė yra gydytojo aplaidumas, tačiau tam tikrais atvejais ji gali virsti teisiniu ginču.

Teisiniai aspektai ir Jūsų teisės

Lietuvos teisės aktai gina paciento teises ir numato mechanizmus žalai atlyginti, jei ji atsirado dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo klaidų, įskaitant ir diagnozavimo klaidas.

Paciento teisės Lietuvoje

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis paciento teises, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Pagal jį, Jūs turite teisę gauti kokybiškas ir saugias sveikatos priežiūros paslaugas. Tarp svarbiausių teisių, susijusių su diagnoze, yra šios:

• Teisė į informaciją: Jūs turite teisę gauti išsamią ir suprantamą informaciją apie savo sveikatos būklę, diagnozę, siūlomus tyrimus ir gydymą, jo alternatyvas ir galimas rizikas.
• Teisė į antrą nuomonę: Jei abejojate diagnoze ar gydymo planu, turite teisę kreiptis į kitą gydytoją ar gydymo įstaigą ir gauti antrą nuomonę. Tai yra Jūsų konstitucinė teisė, kurią privalo gerbti sveikatos priežiūros įstaigos.
• Teisė į žalos atlyginimą: Jei Jūsų sveikatai buvo padaryta žala dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, įskaitant ir diagnozavimo klaidas, turite teisę į žalos atlyginimą.

Kada diagnozavimo klaida tampa teisine problema?

Diagnozavimo klaida tampa teisine problema, kai ji atsiranda dėl gydytojo (arba kitų medicinos darbuotojų) aplaidumo ir dėl to pacientui padaroma žala. Tam, kad galėtumėte reikalauti žalos atlyginimo, turi būti įvykdytos kelios sąlygos:

1. Aplaidumas: Turi būti nustatyta, kad gydytojas (ar medicinos įstaiga) pažeidė profesines pareigas, elgėsi aplaidžiai, neatitiko „apdairaus ir rūpestingo profesionalo” standarto. Tai reiškia, kad gydytojas netinkamai įvertino simptomus, neatliko reikalingų tyrimų, neteisingai interpretavo rezultatus ar nepakankamai greitai reagavo į paciento būklės pokyčius.
2. Žala: Jūsų sveikatai turi būti padaryta konkreti žala (pvz., ligos progresavimas, fizinė negalia, psichologinės kančios, finansiniai nuostoliai dėl papildomo gydymo ar nedarbingumo).
3. Priežastinis ryšys: Turi būti įrodytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp gydytojo aplaidumo ir Jums padarytos žalos. Kitaip tariant, žala būtų buvusi išvengta arba sumažinta, jei nebūtų buvę diagnozavimo klaidos.

Įrodyti šias sąlygas gali būti sudėtinga, todėl dažnai prireikia ekspertų – kitų medikų – nuomonės bei teisinės pagalbos.

Ką daryti, jei abejojate diagnoze? Praktiniai patarimai

Jei kyla abejonių dėl diagnozės, svarbiausia nepanikuoti ir veikti apgalvotai. Štai keletas praktinių patarimų:

Aktyvus bendravimas su gydytoju

Pirmasis žingsnis – atviras ir aktyvus bendravimas su savo gydytoju. Nebijokite užduoti klausimų, prašyti išsamesnės informacijos:

• Kuo pagrįsta diagnozė?
• Ar yra alternatyvių diagnozių, kurios buvo atmestos ir kodėl?
• Kokie tyrimai buvo atlikti ir kokie jų rezultatai?
• Ar reikalingi papildomi tyrimai?
• Kokios galimos gydymo pasekmės ir šalutinis poveikis?

Pasistenkite užrašyti svarbiausią informaciją arba paprašyti, kad gydytojas aiškiai įvardintų diagnozę ir gydymo planą.

Antra nuomonė – Jūsų teisė ir galimybė

Jei po pokalbio su gydytoju abejonės išlieka, nedvejodami kreipkitės dėl antros nuomonės. Tai nėra nepasitikėjimo ženklas, o atsakingas požiūris į savo sveikatą. Antrą nuomonę galite gauti tiek valstybinėje, tiek privačioje gydymo įstaigoje. Pasidomėkite specialistais, kurie turi patirties Jūsų ligos srityje. Antra nuomonė gali patvirtinti pradinę diagnozę ir nuraminti Jus, arba atvirkščiai – atskleisti naujas perspektyvas ir pakoreguoti gydymo planą.

Dokumentacijos rinkimas

Visada rinkite ir saugokite visus su Jūsų gydymu susijusius dokumentus: ligos istorijos išrašus, tyrimų rezultatus, gydytojų konsultacijų aprašymus, receptus. Tai yra nepaprastai svarbu. Šie dokumentai bus pagrindinis įrodymas, jei ateityje prireiks ginti savo teises. Turite teisę prašyti savo medicininių dokumentų kopijų iš gydymo įstaigos.

Kada kreiptis į teisininką?

Jei, gavę antrą nuomonę ir išnagrinėję visą informaciją, vis dar manote, kad diagnozė buvo klaidinga, uždelsta ar praleista, ir dėl to Jums buvo padaryta žala, atėjo metas apsvarstyti galimybę kreiptis į teisininką, kuris specializuojasi medicinos teisės srityje. Teisininkas įvertins Jūsų situaciją, padės surinkti reikiamus įrodymus, atstovaus Jums bendraujant su gydymo įstaiga, teikiant skundus Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie SAM ar inicijuojant bylinėjimąsi teisme dėl žalos atlyginimo.

Diagnozavimo klaidos gali turėti didelių ir ilgalaikių pasekmių. Svarbiausia – žinoti savo teises ir aktyviai jomis naudotis. Nebijokite klausti, ieškoti antros nuomonės ir ginti savo interesų. Jūsų sveikata yra Jūsų prioritetas, o teisinė sistema yra sukurta tam, kad ją apsaugotų.

Jei abejojate dėl diagnozės ir jaučiate, kad Jums reikalinga profesionali teisinė pagalba, kad būtų įvertinta situacija ir Jūsų teisės, nedelskite. Mes esame pasiruošę Jums padėti. **Pateikite pakartotinį tyrimą** – susisiekite su mumis ir aptarkite savo situaciją. Mūsų patyrę teisininkai padės Jums suprasti galimus veiksmus ir atstovaus Jūsų interesams, kad būtų užtikrinta teisybė ir atlyginta žala, jei tokia buvo padaryta.