Kada atsiranda gydytojo baudžiamoji atsakomybė?

Prieš metus man buvo atlikta pilvo operacija. Neseniai, atlikus rentgeno tyrimą dėl visai kitos priežasties, netikėtai paaiškėjo, kad mano kūne liko chirurginis instrumentas nuo tos operacijos. Teko atlikti papildomą operaciją jam pašalinti. Tai akivaizdi medicininė klaida. Kaip man reikėtų veikti, siekiant gauti kompensaciją už šią klaidą ir patirtas papildomas kančias bei išlaidas?

Kuo grindžiamos tokios ribojimo taisyklės, ir ar jos nepažeidžia paciento teisės susitikti su artimaisiais?

Esu išsiskyręs su vaiko motina, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja, bet aš turiu bendravimo teisę ir aktyviai dalyvauju vaiko gyvenime. Norėčiau turėti priėjimą prie vaiko medicininės informacijos (skiepų, ligų istorijos), kad galėčiau tinkamai juo rūpintis savo laiku su juo. Poliklinika sako, kad informaciją gali suteikti tik motinai, nes ji „pagrindinė globėja“. Ar tai teisinga, ar aš, kaip tėvas, taip pat turiu teisę į šią informaciją?

Esu užsienietis, gyvenantis Lietuvoje, lietuvių kalbos beveik nemoku. Man reikalinga rimtesnė medicininė konsultacija dėl sudėtingos diagnozės, o gydymo įstaiga sako, kad vertėjo paslaugų jie neteikia, turėsiu pasirūpinti pats arba ateiti su kuo nors, kas galėtų versti. Ar tai teisėta, ar aš, kaip pacientas, turiu teisę reikalauti, kad įstaiga pati užtikrintų vertimą, ypač tokiai svarbiai konsultacijai?

Ar pacientas, nepatenkintas rezultatu, gali reikalauti grąžinti pinigus, neturtinės žalos?

Ar turi gydytojas absoliučią pareigą priimti kiekvieną žmogų, net jei mano, kad nėra galimybių padėti?

Norėčiau išsamiau sužinoti, kaip šis Lietuvos įstatymas apsaugo pacientą, kokias teises užtikrina ir kokie kompensavimo mechanizmai taikomi?

Girdėjau, kad gydytojai prisiekia, bet ar tai labiau moralinė, ar teisinė pareiga?

Ar galiu kaip giminaitis gauti visą informaciją, jei pacientas esantis be sąmonės, tačiau aš esu artimiausias žmogus?