Kada sutartis gali būti laikoma “fiktyvia” arba “apsimestine”?

Fiktyvi sutartis sudaroma be ketinimo sukurti realių pasekmių (tik dėl formalumo). Apsimestinė sutartis – kai rašytinėje formoje nurodomas vienas sandoris, o iš tikrųjų ketinama sudaryti kitokį. CK leidžia teismui pripažinti tokias sutartis negaliojančiomis. Pavyzdžiui, pardavimo sutartis gali būti apsimestinė, kai realiai siekiama dovanojimo. Jei teismas nustato, kad trūksta tikrojo šalių ketinimo, pripažįsta sutartį negaliojančia, o tikriems santykiams gali taikyti kitą atitinkamą formą. Šitaip saugoma skaidri sandorių praktika.