Kas yra medicinos teisė?

Ar gydytojai privalo gerbti tokį apsisprendimą, net jei tai reikštų riziką paciento gyvybei?

Sirgau ir buvau nedarbingas kelias savaites dėl psichikos sveikatos problemų. Vėliau sužinojau, kad mano darbdavys kažkokiu būdu sužinojo detalią informaciją apie mano konkrečią diagnozę, ne tik patį nedarbingumo faktą. Įtariu, kad tai galėjo nutekėti iš gydymo įstaigos. Ar gydymo įstaiga apskritai turi teisę atskleisti tokią konfidencialią informaciją darbdaviui be mano aiškaus sutikimo?

Neseniai praradau darbą, todėl mano privalomasis sveikatos draudimas (PSD) tapo negaliojantis dėl susikaupusio įsiskolinimo. Man reikalinga planinė konsultacija pas specialistą dėl lėtinės būklės stebėjimo. Poliklinika sako, kad be galiojančio draudimo jie negali manęs priimti nemokamai. Ar tai reiškia, kad man visiškai atsisakoma bet kokios medicininės pagalbos, ar yra situacijų, kai gydymas vis tiek turi būti suteiktas nepriklausomai nuo draudimo statuso?

Kur riba tarp teisėto bendradarbiavimo ir kyšininkavimo?

Ar turi gydytojas absoliučią pareigą priimti kiekvieną žmogų, net jei mano, kad nėra galimybių padėti?

Kyla klausimas, ar gydytojas gali paskirti naujus, dar galbūt nepatvirtintus vaistus pacientui, remdamasis savo nuožiūra?

Man reikėjo planinės operacijos, bet eilė pas specialistą per valstybinę sistemą buvo tokia ilga, kad per laukimo laiką mano būklė reikšmingai pablogėjo, todėl operacija tapo sudėtingesnė ir rizikingesnė, nei būtų buvusi, jei būčiau operuotas laiku. Ar galiu ką nors daryti dėl to, kad ilgas laukimas sukėlė papildomą žalą mano sveikatai, ar tai tiesiog laikoma sistemos trūkumu, už kurį niekas neatsako?

Jeigu norėčiau atidaryti privačią kliniką be galiojančios licencijos, kokios sankcijos gresia?