Kokios yra “paciento teisės į antrą nuomonę”?

Koks reglamentavimas, kai pacientas neturi PSD, bet jam reikia skubios pagalbos?

Ar gydytojai gali laisvai pildyti paciento istoriją, kur saugoti ją, kiek laiko?

Neseniai praradau darbą, todėl mano privalomasis sveikatos draudimas (PSD) tapo negaliojantis dėl susikaupusio įsiskolinimo. Man reikalinga planinė konsultacija pas specialistą dėl lėtinės būklės stebėjimo. Poliklinika sako, kad be galiojančio draudimo jie negali manęs priimti nemokamai. Ar tai reiškia, kad man visiškai atsisakoma bet kokios medicininės pagalbos, ar yra situacijų, kai gydymas vis tiek turi būti suteiktas nepriklausomai nuo draudimo statuso?

Noriu suprasti, kokia yra medicinos teisės apibrėžtis Lietuvoje, kokia jos paskirtis ir kokias medicininės veiklos sritis ji reguliuoja?

Medicinos paslaugų reklamos atvejai, kokie apribojimai galioja?

Pvz. darbdavys reikalauja daryti genetinius testus, ar tai draudžiama pagal medicinos teisę?

Man diagnozuota liga, kuriai gydyti egzistuoja keli skirtingi metodai, bet mano gydymo įstaiga siūlo tik vieną, kurį jie patys gali atlikti, nes turi tam reikalingą įrangą. Vėliau sužinojau, kad yra ir kitas, galbūt man geriau tinkantis metodas, kurį atlieka tik kita, specializuota klinika. Ar gydytojas privalėjo man iš karto papasakoti apie visus egzistuojančius metodus, ar tik apie tuos, kuriuos jo įstaiga gali pasiūlyti?

Ar “telekonsultacija” turi tą pačią teisinę galią kaip fizinis vizitas?

Jeigu norėčiau atidaryti privačią kliniką be galiojančios licencijos, kokios sankcijos gresia?