Ar gali ligoninė riboti lankytojų atėjimą pas pacientus?

Ar pakanka, kad gydymas nesuveikė, kad teismas pripažintų gydytoją kaltu?

Klausimas: ar diskirminavimas pagal pažiūras paslaugų teikime galimas?

Pvz. darbdavys reikalauja daryti genetinius testus, ar tai draudžiama pagal medicinos teisę?

Ar privalomos vakcinos Lietuvoje yra teisiškai numatytos, ar yra galimybė atsisakyti?

Esu išsiskyręs su vaiko motina, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja, bet aš turiu bendravimo teisę ir aktyviai dalyvauju vaiko gyvenime. Norėčiau turėti priėjimą prie vaiko medicininės informacijos (skiepų, ligų istorijos), kad galėčiau tinkamai juo rūpintis savo laiku su juo. Poliklinika sako, kad informaciją gali suteikti tik motinai, nes ji „pagrindinė globėja“. Ar tai teisinga, ar aš, kaip tėvas, taip pat turiu teisę į šią informaciją?

Noriu suprasti, kada teisiškai galima versti gydytis, o kada privaloma gerbti asmens apsisprendimą?

Esu užsienietis, gyvenantis Lietuvoje, lietuvių kalbos beveik nemoku. Man reikalinga rimtesnė medicininė konsultacija dėl sudėtingos diagnozės, o gydymo įstaiga sako, kad vertėjo paslaugų jie neteikia, turėsiu pasirūpinti pats arba ateiti su kuo nors, kas galėtų versti. Ar tai teisėta, ar aš, kaip pacientas, turiu teisę reikalauti, kad įstaiga pati užtikrintų vertimą, ypač tokiai svarbiai konsultacijai?

Ar pacientas, nepatenkintas rezultatu, gali reikalauti grąžinti pinigus, neturtinės žalos?

Norėčiau privačioje klinikoje atlikti mokamą estetinę procedūrą. Per pirminę konsultaciją man buvo tik apytiksliai užsiminta apie kainą, o galutinę sumą sužinojau tik atėjęs mokėti, ir ji buvo gerokai didesnė, nei tikėjausi. Ar klinika neprivalėjo man iš anksto aiškiai nurodyti tikslią ar bent maksimalią kainą prieš atliekant procedūrą, kad galėčiau priimti informuotą sprendimą?