Ar galima privačioje klinikoje neleisti paslaugų teikti valstybės apdraustiems pacientams?

Sirgau ir buvau nedarbingas kelias savaites dėl psichikos sveikatos problemų. Vėliau sužinojau, kad mano darbdavys kažkokiu būdu sužinojo detalią informaciją apie mano konkrečią diagnozę, ne tik patį nedarbingumo faktą. Įtariu, kad tai galėjo nutekėti iš gydymo įstaigos. Ar gydymo įstaiga apskritai turi teisę atskleisti tokią konfidencialią informaciją darbdaviui be mano aiškaus sutikimo?

Kreipiausi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl žalos, kilusios, mano manymu, dėl netinkamo gydymo. Komisija priėmė sprendimą, kad medicininio aplaidumo nebuvo, tačiau aš su tuo kategoriškai nesutinku, manau, kad ekspertai neįvertino kai kurių svarbių medicininių dokumentų. Ar galiu kaip nors ginčyti šį sprendimą, prašyti pakartotinės ekspertizės ar peržiūros, ar tai yra galutinis, neskundžiamas sprendimas?

Gulėjau ligoninėje planinei operacijai, prieš kurią pasirašiau bendrą sutikimo formą dėl gydymo apskritai. Gydymo metu paaiškėjo, kad reikalinga papildoma, iš anksto neplanuota procedūra, kurią gydytojai atliko nelaukdami, kol atsibusiu ir galėsiu duoti atskirą sutikimą. Ar toks gydytojų elgesys teisėtas, ar jie turėjo palaukti mano atskiro sutikimo tai konkrečiai papildomai procedūrai?

Jeigu norėčiau atidaryti privačią kliniką be galiojančios licencijos, kokios sankcijos gresia?

Man diagnozuota rimta liga, gydytojas siūlo gana agresyvų gydymo planą. Norėčiau prieš sutikdamas išgirsti kito, nepriklausomo specialisto nuomonę, kad įsitikinčiau, jog tai iš tikrųjų geriausias kelias. Ar turiu teisę gauti tokią antrą nuomonę per savo sveikatos draudimo sistemą, ar man reikėtų už tai mokėti papildomai iš savo kišenės, kreipiantis privačiai?

Buvau paguldytas planinei nedidelei procedūrai, bet atsibudęs sužinojau, kad man buvo atlikta žymiai platesnė operacija, nei buvo iš pradžių aptarta ir dėl kurios daviau sutikimą – gydytojai motyvavo tai tuo, kad operacijos metu „pamatė“ papildomų problemų ir nusprendė jas iš karto išspręsti. Ar toks veiksmas be mano išankstinio sutikimo šiai konkrečiai, platesnei procedūrai yra teisėtas, ar galiu dėl to reikalauti žalos atlyginimo?

Gydytojas man paskyrė antibiotiką, apie kurio galimas šalutines reakcijas nebuvo detaliai papasakota, tik bendrai paminėta, kad „gali būti šalutinis poveikis“. Po kelių dienų vartojimo susilaukiau sunkios alerginės reakcijos, teko skubiai kreiptis į ligoninę. Vėliau sužinojau, kad tokia reakcija į šį konkretų vaistą yra žinoma, nors ir reta. Ar galiu reikalauti kompensacijos dėl to, kad nebuvau tinkamai informuotas apie šią galimą riziką?

Ar turi gydytojas absoliučią pareigą priimti kiekvieną žmogų, net jei mano, kad nėra galimybių padėti?

Esu užsienietis, gyvenantis Lietuvoje, lietuvių kalbos beveik nemoku. Man reikalinga rimtesnė medicininė konsultacija dėl sudėtingos diagnozės, o gydymo įstaiga sako, kad vertėjo paslaugų jie neteikia, turėsiu pasirūpinti pats arba ateiti su kuo nors, kas galėtų versti. Ar tai teisėta, ar aš, kaip pacientas, turiu teisę reikalauti, kad įstaiga pati užtikrintų vertimą, ypač tokiai svarbiai konsultacijai?