Kada draudėjas turi mokėti draudimo įmokas?
- 10.12.2024
Mano bute trūko vandentiekio vamzdis, buvo apgadintos grindys ir baldai. Turiu būsto draudimą, bet draudikas, apskaičiuodamas išmoką, pritaikė didelį nusidėvėjimo koeficientą baldams, kurie buvo pirkti prieš penkerius metus, todėl gauta suma daug mažesnė nei realios naujo baldo kainos. Ar toks nusidėvėjimo taikymas iš viso teisėtas, ir ar galiu reikalauti pilnos naujo daikto vertės, o ne nusidėvėjusios?
Tai, ar draudimo išmoka apskaičiuojama pagal daikto realiąją (nusidėvėjusią) vertę, ar pagal atkuriamąją (naujo daikto) vertę, priklauso nuo konkrečios draudimo sutarties rūšies ir sąlygų – dauguma standartinių būsto draudimo produktų numato būtent realiosios vertės principą, kai atsižvelgiama į daikto nusidėvėjimą, nebent sutartyje aiškiai nurodyta, kad taikoma atkuriamosios vertės (naujo daikto) apskaičiavimo metodika (tokie draudimo produktai paprastai brangesni ir turi būti aiškiai pasirinkti sudarant sutartį). Todėl pirmiausia būtina atidžiai patikrinti savo draudimo poliso sąlygas – jei sutartyje numatytas realiosios vertės principas, draudiko taikytas nusidėvėjimo koeficientas gali būti teisėtas, tačiau jūs turite teisę reikalauti, kad pats nusidėvėjimo apskaičiavimo metodas ir konkretus procentas būtų aiškiai pagrįstas ir atitiktų sutartyje numatytus kriterijus, o ne būtų savavališkai padidintas. Jei manote, kad nusidėvėjimo procentas apskaičiuotas nepagrįstai didelis (pavyzdžiui, netaikant protingo nusidėvėjimo normų konkrečiai baldų kategorijai), turite teisę prašyti draudiko pateikti detalų skaičiavimą ir, jei reikia, užsakyti nepriklausomą turto vertinimo ekspertizę savo lėšomis, kurios rezultatus vėliau galėsite naudoti ginčijant išmokos dydį Lietuvos banke arba teisme.
Ši svetainė naudoja slapukus, kad suasmenintų turinį ir reklaminius pranešimus, rinktų analizę ir kitais tikslais. Galite susipažinti su mūsų slapukų politika< / a>. Jei sutinkate su slapukų naudojimu, spustelėkite "Priimti".