- Pradžia
- Klausimai
Klausimai teisininkams Rasta 51
- Visi klausimai
- Administracinė teisė
- Aplinkos teisė
- Arbitražas ir mediacija
- Asmens duomenų apsauga
- Bankrotas ir restruktūrizavimas
- Baudžiamoji teisė
- Draudimo teisė
- Įmonių teisė
- Intelektinės nuosavybės teisė
- Komercinė teisė
- Konkurencijos teisė
- Medicinos teisė
- Migracijos teisė
- Mokesčių teisė
- Nekilnojamojo turto ir statybų teisė
- Šeimos teisė
- Socialinės apsaugos teisė
- Sutarčių teisė
- Švietimo teisė
- Tarptautinė teisė
- Tarptautinės prekybos teisė
- Teismo atstovavimas
- Transporto teisė
- Vartotojų teisė
- Žemės ūkio teisė
Kyla klausimas, ar žodinis susitarimas turi tokį pat teisinį svorį kaip rašytinė sutartis, ir kokiais atvejais reikalinga notarinė forma?
Jei kontrahentas sutiko sumokėti baudą už pažeidimą, ar viskas baigiasi tuo?
Ar “skolininkas” gali perduoti savo sutartinę prievolę trečiam asmeniui be kreditoriaus sutikimo?
Kiek tai leidžiama, kokios sąlygos taikomos?
Jei pasidalinome projektu, bet oficialiai nepasirašėme, ar jau laikoma, kad sutartis egzistuoja?
Ar pavyzdžiui, elektros tiekimo sutartis laikoma viešąja sutartimi, ir kokią reikšmę tai turi vartotojui?
Kodėl darbo santykius reglamentuoja ne tik CK, bet ir Darbo kodeksas?
Ar galima nustatyti kelių lygių mechanizmą?
Ar teismas gali pripažinti, kad sutartis buvo sudaryta tik imituojant kitą sandorį?
Pavyzdžiui, ar pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti sąlyga dėl krovinio draudimo?
Norėčiau sužinoti, kaip šios priemonės naudojamos sutarčių teisėje siekiant paskatinti skolininko laiku įvykdyti įsipareigojimus?