Kas nutinka, jei turto draudimo polisą turiu, bet parduodu tą turtą?

Sudarydamas turto draudimo sutartį, pasitikėjau draudimo agento rekomendacija ir pasirašiau polisą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo įvykus nuostoliui, nepadengia būtent tos rizikos rūšies, dėl kurios ir norėjau apsidrausti (potvynio rizikos, nes gyvenu prie upės). Agentas man to aiškiai nepaaiškino sudarant sutartį, o aš pats, neturėdamas patirties, nesupratau, kad reikia atskirai pasirinkti šią apsaugą. Ar galiu ką nors daryti dėl to, kad buvau netinkamai konsultuotas?

Neseniai pradėjau dirbti individualią veiklą kaip laisvai samdoma dizainerė ir nesu tikra dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų – ar man, kaip individualios veiklos vykdytojai, privaloma jas mokėti pačiai, kokio dydžio jos yra, ir kas nutiktų, jei dėl finansinių sunkumų pradelsčiau įmokas – ar prarasčiau teisę į nemokamas sveikatos paslaugas?

Mano automobilis buvo pripažintas visišku nuostoliu po avarijos, draudimo bendrovė pasiūlė kompensaciją, kuri, mano manymu, gerokai mažesnė nei reali automobilio rinkos vertė prieš avariją. Peržiūrėjęs skelbimus panašių automobilių pardavimui, matau, kad rinkos kainos aiškiai didesnės. Ar galiu ginčyti draudiko pasiūlytą sumą, ir kaip įrodyti, kad reali vertė buvo didesnė?

Per pastaruosius trejus metus turėjau dvi nedideles avarijas, abiem atvejais buvau kaltas dėl savo neatidumo. Dabar, norėdamas atnaujinti KASKO draudimą, gavau atsisakymą iš savo įprastos draudimo bendrovės, o kitos siūlo tik už labai didelę kainą. Ar draudikai apskritai gali atsisakyti mane drausti dėl praeities žalų istorijos, ir ar yra kokių nors mano teisių apsiginti tokioje situacijoje?

Kodėl skirtingi asmenys ar įmonės už tą patį draudimo produktą gali mokėti skirtingą kainą?

Noriu suprasti, kaip draudimo sutartis apibrėžiama teisės aktais, kokios jos esminės sudedamosios dalys ir kodėl svarbu, kad būtų tinkamai įforminta?

Mano vyras mirė nuo širdies smūgio, turėjo gyvybės draudimo polisą su nemaža apdraustąja suma, naudos gavėja esu aš. Draudimo bendrovė atsisako mokėti, teigdama, kad medicininiuose dokumentuose rasta įrašų apie širdies problemas, apie kurias jis, jų manymu, turėjo žinoti ir nurodyti sudarydamas sutartį, nors jis pats sakė niekada nesijautęs blogai ir nesikreipęs dėl to į gydytoją. Ar draudikas gali taip atsisakyti mokėti, ir ką galiu daryti kaip naudos gavėja?

Ar visi privalome jį turėti, kokiais atvejais jis reikalingas, pavyzdžiui, transporto priemonės savininkams?

Turiu būsto draudimą, o žalą (sudaužytą langą ir apgadintus baldus) padarė mano paauglys sūnus per nedidelį šeimyninį konfliktą namuose. Draudimo bendrovė svarsto, ar tai apskritai draudžiamasis įvykis, nes žalą padarė ne pašalinis asmuo, o šeimos narys, gyvenantis tame pačiame būste. Ar draudikas gali atsisakyti mokėti vien todėl, kad žalą padarė šeimos narys, o ne svetimas asmuo?