Individuali veikla 2026: GPM ir kiti mokesčiai

Individuali veikla pagal pažymą – populiariausias būdas dirbti savarankiškai Lietuvoje, tačiau nuo 2026 m. jos apmokestinimas tapo sudėtingesnis. Įsigaliojo progresyvesnė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistema, todėl nebeužtenka žinoti vieno tarifo. Šiame straipsnyje aiškiai išdėstome, kokie mokesčiai taikomi 2026 m., kaip jie skaičiuojami, kada ir kaip deklaruoti bei kur dažniausiai suklystama. Konkrečius tarifus ir ribas visada verta pasitikrinti VMI ir „Sodros” svetainėse, nes jie periodiškai keičiasi, o šiame straipsnyje pateikti dydžiai skirti bendram vaizdui susidaryti.

Kas yra individuali veikla ir kokie mokesčiai

Individuali veikla pagal pažymą – tai savarankiška, tęstinė veikla, iš kurios siekiama pajamų ir kurią asmuo vykdo savo vardu, be įmonės steigimo. Ji patogi startui: nereikia steigti juridinio asmens, o apskaita palyginti paprasta. Tačiau būtent dėl šio paprastumo daugelis pradedančiųjų neįvertina mokestinių prievolių ir vėliau susiduria su netikėtomis sumomis, typiškai – metų pabaigoje, kai sueina deklaravimo terminas.

Vykdant individualią veiklą 2026 m., paprastai mokami trys pagrindiniai mokesčiai: gyventojų pajamų mokestis (GPM), valstybinio socialinio draudimo įmoka (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo įmoka (PSD). Tam tikrais atvejais prisideda ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). Svarbiausia įsiminti principą: mokesčiai skaičiuojami ne nuo visų gautų pajamų, o nuo apmokestinamųjų pajamų – tai yra pajamų, iš kurių atimti leidžiami atskaitymai (išlaidos).

Individuali veikla nėra vienintelis savarankiško darbo būdas – alternatyvos yra verslo liudijimas, mažoji bendrija (MB) ar uždaroji akcinė bendrovė (UAB). Kiekvienas variantas turi savo mokesčių logiką, apskaitos reikalavimus ir socialinių garantijų lygį. Individuali veikla pagal pažymą dažnai yra patogiausias starto taškas, tačiau augant apyvartai ar rizikoms kartais tampa naudingiau steigti juridinį asmenį. Būtent todėl verta iš anksto suprasti ne tik mokesčius, bet ir tai, kaip veiklos forma dera su jūsų ateities planais.

GPM: progresinė sistema nuo 2026 m.

Būtent GPM yra didžiausias 2026 m. pokytis. Anksčiau individualios veiklos pelnas buvo apmokestinamas gana paprastai, o dabar sistema tapo progresine. Bazinis GPM tarifas pakilo iki 20 %, tačiau kartu buvo įvestas pajamų mokesčio kreditas (pagal GPMĮ 18² straipsnį), kuris mažesnes pajamas gaunantiems asmenims sumažina realiai mokamą mokestį.

Praktiškai tai reiškia laiptuotą naštą, priklausančią nuo metinio apmokestinamojo pelno:

Kitaip tariant, nedidelės apimties veiklai efektyvus tarifas išlieka palankus (apie 5 %), tačiau augant pelnui našta didėja. Aukščiausi tarifai (25 % ir 32 %) taikomi tik didelėms pajamoms, viršijančioms tam tikras vidutinio darbo užmokesčio (VDU) ribas. Būtent todėl 2026 m. planuojant veiklą svarbu žiūrėti ne tik į bazinį tarifą, bet ir į tai, kaip augs metinis pelnas.

Kodėl toks pokytis apskritai įvyko? Sistema tapo progresyvesnė siekiant, kad didesnes pajamas gaunantys asmenys prie biudžeto prisidėtų solidžiau, o mažesnes – patirtų kuo mažesnę naštą. Praktikoje tai reiškia, kad daugumai smulkių savarankiškai dirbančiųjų reali GPM našta išlieka nedidelė, tačiau sėkmingiems specialistams, kurių metinis pelnas viršija 42 500 €, mokestis gali reikšmingai išaugti. Todėl auganti veikla – tai signalas iš naujo perskaičiuoti prognozes ir, jei reikia, pasitarti dėl veiklos formos ar mokesčių planavimo.

Leidžiami atskaitymai: 30 % ar faktinės išlaidos

Kadangi mokesčiai skaičiuojami nuo apmokestinamojo pelno, labai svarbu, kiek išlaidų galima atimti iš pajamų. Individualią veiklą vykdantis asmuo gali rinktis vieną iš dviejų būdų:

• Standartinis 30 % atskaitymas. Nuo visų pajamų atimama 30 % kaip preziumuojamos veiklos išlaidos, dokumentų pateikti nereikia. Apmokestinamos lieka 70 % pajamų. Tinka, kai realios išlaidos nedidelės.
• Faktinės išlaidos. Atskaitomos tikrosios, dokumentais pagrįstos veiklos išlaidos (įranga, programinė įranga, biuro nuoma, medžiagos, kelionės ir pan.). Tinka, kai realios išlaidos viršija 30 % pajamų.

Pasirinkimo logika paprasta: jei jūsų faktinės išlaidos mažesnės nei 30 % pajamų, verta rinktis fiksuotą 30 % atskaitymą, nes taip atimama daugiau. Jei išlaidos didesnės – apsimoka rinktis faktines, tačiau tuomet būtina kaupti ir saugoti visus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Netvarkinga apskaita čia yra viena dažniausių ir brangiausių klaidų.

Verta žinoti, kad ne kiekviena išlaida yra leidžiama atskaityti. Atskaitomos tik su veikla susijusios, pagrįstos ir dokumentais patvirtintos išlaidos; asmeninio vartojimo išlaidos į veiklos sąnaudas neįtraukiamos. Tarp dažnų klausimų – automobilio, telefono, interneto ar namų biuro išlaidos, kai tas pats turtas naudojamas ir veiklai, ir asmeniniams poreikiams. Tokiais atvejais galioja proporcingumo ir pagrindimo taisyklės, o būtent čia dažniausiai kyla ginčų su VMI. Jei jūsų veikloje daug tokių „mišrių” išlaidų, apskaitos modelį ir jų pagrindimą verta aptarti su specialistu.

VSD ir PSD įmokos

Greta GPM, individualią veiklą vykdantys asmenys moka socialinio draudimo įmokas – būtent jos suteikia socialines garantijas: pensiją, ligos, motinystės ir tėvystės išmokas bei nemokamą sveikatos priežiūrą. 2026 m. galioja svarbi nuostata: VSD ir PSD skaičiuojami ne nuo viso apmokestinamojo pelno, o nuo 90 % apmokestinamųjų pajamų.

• VSD – 12,52 % nuo 90 % apmokestinamųjų pajamų. Papildomai kaupiant pensijai (II pakopa, +3 %), tarifas didėja iki 15,52 %.
• PSD – 6,98 % nuo 90 % apmokestinamųjų pajamų. Numatyta ir minimali mėnesinė PSD įmoka (2026 m. – apie 80,48 €), mokama tada, kai pajamų nedaug arba jų nėra, o asmuo nėra apdraustas kitu pagrindu.

Abiem įmokoms galioja bendros metinės lubos (2026 m. – 43 VDU), tad labai didelių pajamų atveju įmokos skaičiuojamos tik iki šios ribos. Pirmaisiais veiklos metais galimos lengvatos: pavyzdžiui, VSD pradedantiesiems tam tikrą laiką gali būti netaikomas, o įmokas galima mokėti nuo minimalios bazės. Vėliau „Sodra” perskaičiuoja įmokas pagal deklaruotas metines pajamas ir gali pareikalauti primokėti – tai dažna nemaloni staigmena tiems, kas per metus atidėjo per mažai.

Nors socialinio draudimo įmokos didina mokestinę naštą, jos nėra vien „mokestis” – tai kartu ir jūsų socialinės garantijos. Nuo sumokėtų VSD priklauso būsima pensija, ligos ir motinystės/tėvystės išmokos, o PSD užtikrina teisę į nemokamą valstybės finansuojamą sveikatos priežiūrą. Todėl minimalias PSD įmokas svarbu mokėti laiku net ir tada, kai pajamų nedaug: priešingu atveju galite netekti sveikatos draudimo galiojimo, o skola vis tiek kaupsis. Tai vienas tų atvejų, kai „sutaupymas” nemokant įmokų vėliau kainuoja brangiau.

PVM prievolė

Daugelis pamiršta apie ketvirtą galimą mokestį – PVM. Jei individualios veiklos pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 000 €, atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti pridėtinės vertės mokestį. Šią ribą svarbu stebėti iš anksto, nes ji skaičiuojama slenkančiu 12 mėnesių laikotarpiu, o ne kalendoriniais metais, ir gali būti peržengta bet kada.

Registruotis PVM mokėtoju galima ir savanoriškai – tai kartais naudinga, jei parduodate paslaugas kitiems PVM mokėtojams ir norite atskaityti pirkimo PVM. Vis dėlto PVM prievolė reiškia papildomą apskaitą ir deklaravimą, todėl sprendimą (ypač savanorišką registraciją) verta priimti apgalvotai, geriausia – pasitarus su specialistu.

Praktinis pavojus, apie kurį daugelis pamiršta: 45 000 € riba skaičiuojama ne pagal kalendorinius metus, o pagal bet kurį besitęsiantį 12 mėnesių laikotarpį. Tai reiškia, kad prievolė registruotis gali atsirasti bet kada metų viduryje, vos tik bendra suma per pastaruosius 12 mėnesių peržengia ribą. Laiku nepastebėjus šio momento ir neįsiregistravus, VMI vėliau gali priskaičiuoti PVM atgaline data kartu su delspinigiais, net jei klientams jo neišrašėte. Todėl augant apyvartai savo pajamas verta stebėti nuolat, o ne tik metų pabaigoje.

Deklaravimas ir terminai

Individualios veiklos pajamos deklaruojamos metinėje GPM deklaracijoje (GPM311). Pagrindinis terminas – iki kitų metų gegužės 1 d. (jei ši diena ne darbo diena – iki artimiausios darbo dienos). Iki to paties termino sumokamas ir deklaracijoje apskaičiuotas GPM.

• Visus metus. Fiksuojate pajamas ir išlaidas, vedate veiklos apskaitą (žurnalą), kaupiate dokumentus.
• Kas mėnesį/periodiškai. Prireikus mokate minimalias PSD (ir VSD) įmokas.
• Iki gegužės 1 d. Pateikiate metinę GPM deklaraciją ir sumokate GPM.
• Po deklaravimo. „Sodra” perskaičiuoja VSD/PSD pagal metines pajamas; gali tekti primokėti.

Jei matote, kad laiku nesugebėsite sumokėti sukauptų mokesčių, VMI ir „Sodra” siūlo mokestinės nepriemokos atidėjimo ar išdėstymo dalimis galimybes. Svarbiausia – neignoruoti pranešimų ir kreiptis dar prieš terminą, o ne po jo.

Deklaravimas – ne tik formalumas, bet ir proga pasitikrinti visų metų apskaitą. Būtent pildant metinę deklaraciją dažnai paaiškėja, ar tinkamai fiksuotos pajamos, ar teisingai pasirinktas išlaidų modelis, ar nepamiršta kuri nors prievolė. Todėl patogiausia deklaravimui ruoštis ne balandžio pabaigoje, o visus metus vedant tvarkingą apskaitą. Šiuolaikinės priemonės (pavyzdžiui, VMI elektroninės paslaugos ir apskaitos programos) šį procesą gerokai palengvina, tačiau atsakomybė už deklaracijos teisingumą visada tenka pačiam veiklos vykdytojui.

Dažnos klaidos

1. Painiojamos bruto ir grynosios pajamos. Mokesčiai skaičiuojami nuo pajamų prieš išlaidas (pagal pasirinktą modelį), o ne nuo to, kas lieka „į rankas”.
2. Nevedama apskaita. Be tvarkingo žurnalo ir dokumentų sunku pagrįsti išlaidas ir įrodyti pajamas, o tai kelia riziką per patikrinimą.
3. Neįvertinama minimali PSD bazė. Net kai pajamų nedaug, minimalios įmokos gali būti privalomos.
4. Pamirštama PVM riba. Peržengus 45 000 € per 12 mėn., laiku neįsiregistravus PVM mokėtoju, gresia priskaičiavimai.
5. Neatidedama mokesčiams. Metų pabaigoje „Sodros” perskaičiavimas ir GPM gali tapti nemalonia staigmena, jei per metus nieko neatidėta; patogu atidėti dalį kiekvienų pajamų iš karto.

Ginčai su VMI ir kada reikia teisininko

Dauguma individualios veiklos klausimų išsprendžiami tvarkinga apskaita. Tačiau yra situacijų, kai vertėtų pasitelkti mokesčių teisės specialistą: kai VMI atlieka patikrinimą ar mokestinį tyrimą, kai gaunate paklausimą dėl pajamų ar išlaidų, kai nesutinkate su papildomai priskaičiuotais mokesčiais ar baudomis, arba kai planuojate didesnės apimties veiklą ir norite iš anksto teisėtai optimizuoti mokesčius.

Svarbu skirti teisėtą mokesčių planavimą nuo vengimo: pirmas yra normali ir leistina praktika (tinkamas apskaitos modelis, pasinaudojimas lengvatomis), o antras – rizikingas ir baudžiamas. Mokestinį VMI sprendimą galima ginčyti nustatyta tvarka – pateikiant skundą, o vėliau, jei reikia, kreipiantis į Mokestinių ginčų komisiją ir teismą. Šiuose etapuose teisininko pagalba dažnai lemia rezultatą, nes svarbūs ir terminai, ir argumentų pagrindimas, ir įrodymai.

Mokestinių ginčų srityje ypač svarbu reaguoti laiku. Skundams ir prašymams galioja terminai, kuriuos praleidus galima prarasti teisę ginčytis, net jei jūsų pozicija teisinga. Be to, mokesčių bylose didelę reikšmę turi būtent dokumentai ir jų nuoseklumas – sutartys, sąskaitos, mokėjimų įrodymai, apskaitos žurnalai. Advokatas ar mokesčių teisininkas ne tik padeda parengti argumentuotą poziciją, bet ir įvertina, ar apskritai verta ginčytis, kokios realios perspektyvos ir kokia rizika. Tokia ankstyva analizė neretai apsaugo nuo bereikalingų išlaidų ir padeda pasirinkti protingiausią kelią.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokie mokesčiai taikomi individualiai veiklai 2026 m.?

Trys pagrindiniai: GPM, VSD ir PSD, o tam tikrais atvejais prisideda PVM. Visi skaičiuojami nuo apmokestinamųjų pajamų (pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus), o ne nuo visų gautų sumų.

Koks GPM tarifas 2026 m.?

Bazinis tarifas – 20 %, tačiau dėl pajamų mokesčio kredito (GPMĮ 18² str.) efektyvus tarifas iki 20 000 € apmokestinamojo pelno yra apie 5 %. Nuo 20 000 iki 42 500 € kreditas mažėja, o didesnėms pajamoms taikoma progresinė skalė (20 %, 25 %, 32 %).

Ką geriau rinktis – 30 % ar faktines išlaidas?

Jei realios išlaidos mažesnės nei 30 % pajamų, verta rinktis fiksuotą 30 % atskaitymą. Jei išlaidos didesnės – faktines, bet tada būtina turėti visus jas patvirtinančius dokumentus.

Kiek yra VSD ir PSD 2026 m.?

VSD – 12,52 % (su pensijos kaupimu 15,52 %), PSD – 6,98 %, abu skaičiuojami nuo 90 % apmokestinamųjų pajamų. Numatyta minimali mėnesinė PSD įmoka ir bendros metinės įmokų lubos.

Ar turiu mokėti PSD, jei dirbu ir pagal darbo sutartį?

Dažniausiai ne – jei esate draudžiamas per darbo santykius, PSD nuo individualios veiklos mokėti nereikia. Tačiau VSD ir GPM nuo veiklos pajamų vis tiek mokate.

Kada reikia registruotis PVM mokėtoju?

Kai individualios veiklos pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 000 €. Galima registruotis ir savanoriškai, pavyzdžiui, jei parduodate paslaugas PVM mokėtojams.

Iki kada reikia deklaruoti pajamas?

Metinė GPM deklaracija (GPM311) pateikiama ir GPM sumokamas iki kitų metų gegužės 1 d. (jei tai ne darbo diena – iki artimiausios darbo dienos).

Ką daryti, jei nesutinku su VMI sprendimu?

VMI sprendimą galima ginčyti nustatyta tvarka – teikiant skundą, o vėliau kreipiantis į Mokestinių ginčų komisiją ir teismą. Svarbūs terminai ir įrodymai, todėl verta pasitelkti mokesčių teisės specialistą, kuris įvertins realias perspektyvas ir padės parengti argumentuotą poziciją.

Išvada

Individuali veikla 2026 m. išlieka lanksčiu ir patogiu būdu dirbti savarankiškai, tačiau reikalauja daugiau atidumo nei anksčiau. Progresinis GPM su mokesčio kreditu, VSD ir PSD nuo 90 % pajamų, minimalios įmokos, PVM riba ir gegužės 1 d. terminas – visa tai reikia suvaldyti nuo pat pradžios. Geriausia apsauga nuo netikėtų sumų ir baudų yra tvarkinga apskaita ir mokesčių planavimas visus metus, o ne deklaracijos dieną prieš pat terminą.

Kai situacija sudėtingesnė – augantis pelnas, PVM klausimai, VMI patikrinimas ar ginčas – verta pasitarti su mokesčių teisės specialistu. Tinkama konsultacija padeda ne tik išvengti klaidų, bet ir teisėtai sumažinti mokestinę naštą bei apginti savo poziciją prieš mokesčių administratorių.

Trumpai svarbiausia įsiminti: mokesčiai skaičiuojami nuo apmokestinamojo pelno, o ne nuo visų pajamų; GPM 2026 m. yra progresinis, su efektyviu ~5 % tarifu iki 20 000 €; VSD ir PSD mokami nuo 90 % pajamų; peržengus 45 000 € per 12 mėnesių, atsiranda PVM prievolė; o metinė deklaracija teikiama iki gegužės 1 d. Įsisavinę šiuos principus ir vesdami tvarkingą apskaitą, savarankišką veiklą galėsite vykdyti ramiai, be netikėtų mokestinių staigmenų.

Šis straipsnis yra bendro informacinio pobūdžio ir nelaikytinas mokestine ar teisine konsultacija. Konkretūs tarifai, ribos ir dydžiai 2026 m. gali būti tikslinami – aktualią informaciją pasitikrinkite VMI ir „Sodros” svetainėse. Dėl individualios situacijos kreipkitės į specialistą – tinkamą rasite kataloge Advokatas-lt.com.