Darbuotojo teisės ligos metu

Ar kada nors susimąstėte, kas nutiktų, jei rytoj ryte pabustumėte sirgdami ir negalėtumėte eiti į darbą? Stresas dėl ligos dažnai persipina su nerimu dėl prarastų pajamų, darbdavio reakcijos ar net darbo vietos saugumo. Būtent todėl kiekvienam Lietuvos darbuotojui gyvybiškai svarbu žinoti savo teises ligos atveju. Ši tema – darbuotojo teisės ligos metu – yra ne tik sausų įstatymų rinkinys, bet ir jūsų ramybės garantas bei instrumentas, padedantis apsisaugoti nelaimės atveju. Šiame straipsnyje aiškiai ir suprantamai paaiškinsime viską, ką reikia žinoti, kai liga pakuoja lagaminus ir pasibeldžia į jūsų duris.

Kas yra nedarbingumas ir kaip jis apmokamas?

Nedarbingumas, arba liaudyje vadinamas „biuleteniu”, yra laikinas darbuotojo atleidimas nuo darbo dėl ligos ar traumos. Tai nėra tik popierius ar elektroninis įrašas – tai jūsų teisė gauti pajamas, kol atsigaunate. Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti apie nedarbingumo apmokėjimą:

• Pirmosios dvi dienos: Už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas (išskyrus nedarbingumą slaugant šeimos narį), apmoka jūsų darbdavys. Išmokos dydis turi būti ne mažesnis nei 80% ir ne didesnis nei 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio. Kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje gali būti numatytas didesnis procentas.
• Nuo trečiosios dienos: Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoką moka Valstybinio socialinio draudimo fondas („Sodra”). Šios išmokos dydis yra 62,06% jūsų kompensuojamojo uždarbio, skaičiuojamo pagal duomenis, buvusius iki ligos.
• Reikalavimai: Norėdami gauti ligos išmoką, turite būti apdrausti socialiniu draudimu ir gydytojas turi išduoti elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Šis pažymėjimas automatiškai pasiekia SODRĄ ir jūsų darbdavį.

Jūsų pareigos darbdaviui ligos metu

Teisės eina kartu su pareigomis. Kad viskas vyktų sklandžiai, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių:

• Informuokite nedelsdami: Kuo greičiau praneškite darbdaviui apie savo ligą ir negalėjimą atvykti į darbą. Tai galite padaryti telefonu, el. paštu ar kitomis įmonės numatytomis priemonėmis. Svarbu, kad pranešimas būtų registruotas.
• E-nedarbingumo pažymėjimas: Įsitikinkite, kad gydytojas išdavė elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Jums nereikia jokių popierinių formų nešti darbdaviui ar SODRAI – viskas vyksta elektroniniu būdu.
• Laikykitės gydytojo nurodymų: Kol sergate, privalote laikytis gydytojo nurodymų ir gydytis. Nedarbingumas nėra atostogos kelionėms ar papildomam darbui.

Draudimas nuo atleidimo iš darbo ligos metu

Vienas didžiausių darbuotojų rūpesčių – ar gali darbdavys atleisti iš darbo, jei susergu? Darbo kodeksas numato aiškią apsaugą: negalima atleisti darbuotojo iš darbo, kai jis serga. Yra kelios svarbios išimtys ir taisyklės:

• Bendrasis principas: Darbo sutartis su darbuotoju negali būti nutraukta jo laikino nedarbingumo laikotarpiu. Tai reiškia, kad darbdavys negali atleisti jūsų dėl to, kad sergate.
• Ilgalaikis nedarbingumas: Apsauga nuo atleidimo dėl ligos nėra beribė. Darbuotojas negali būti atleistas iš darbo, jei jo nedarbingumas tęsiasi ilgiau nei 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau nei 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių (jei liga pasikartoja). Išimtis taikoma, jei nedarbingumas susijęs su profesine liga ar nelaimingu atsitikimu darbe – tuomet darbdavys turi užtikrinti darbo vietą, kol asmuo nebus pripažintas nedarbingu ar neįgaliu.
• Kitos priežastys: Darbdavys gali jus atleisti ligos metu, bet tik dėl kitų, su jūsų liga nesusijusių priežasčių, pavyzdžiui, dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kurį įvykdėte dar prieš ligą, arba dėl įmonės reorganizavimo, kai panaikinama jūsų darbo vieta. Tačiau ir tokiu atveju atleidimas įvyktų tik pasibaigus nedarbingumui.

Praktiniai patarimai ir dažniausiai užduodami klausimai

Ką daryti, jei darbdavys spaudžia grįžti į darbą?

Jūsų sveikata yra prioritetas. Jei darbdavys spaudžia grįžti į darbą, nors gydytojas nustatė nedarbingumą, priminkite jam apie savo teises. Gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis jūsų negalėjimą dirbti. Jei spaudimas per didelis ir jaučiatės pažeidžiami, galite kreiptis į Darbo ginčų komisiją arba Valstybinę darbo inspekciją.

Kokių dokumentų reikia ir kur juos gauti?

Šiandien viskas daug paprasčiau! Jums tereikia, kad gydytojas išduotų elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Jokių papildomų popierių nešti nereikia. Jums priklausančias ligos išmokas galite stebėti prisijungę prie savo asmeninės „Sodros” paskyros.

Ar galiu dirbti ligos metu?

Ne. Ligos išmoka skiriama tam, kad galėtumėte visiškai atsigaivinti ir grįžti į darbą sveiki. Dirbti ligos metu (net ir nuotoliu ar kitą darbą) yra pažeidimas, už kurį gali būti nutrauktas ligos išmokos mokėjimas ir netgi reikalaujama grąžinti jau išmokėtas lėšas. Be to, tai gali pakenkti jūsų sveikatai ir užvilkinti atsigavimą.

Kaip elgtis, jei liga užsitęsia?

Jei liga užsitęsia, nuolat palaikykite ryšį su gydytoju. Jis spręs dėl nedarbingumo pratęsimo. Jei nedarbingumas tęsiasi ilgai (ilgiau nei minėtos 120 ar 140 dienų), gydytojas gali nukreipti jus į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) dėl darbingumo lygio įvertinimo. Tai svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti ilgalaikę paramą, jei jūsų sveikata lieka pažeista.

Žinojimas yra stiprybė. Supratimas apie savo teises ligos metu padės jaustis ramiau, atsigaivinti be papildomo streso ir žinoti, kaip elgtis netikėtos ligos atveju. Atminkite, kad esate saugomi įstatymo, ir jūsų sveikata yra vertybė, kurią privalote saugoti. Jei turite abejonių ar klausimų, visada galite kreiptis į teisininkus, darbo ginčų komisiją arba Valstybinę darbo inspekciją.

Nepalikite savo teisių nežinioje! Patikrinkite nedarbingumo taisykles ir teises.