Klausimai teisininkams Rasta 1462

Draugas paskolino man savo automobilį savaitgaliui, žodžiu leido juo naudotis, bet jokio rašytinio įgaliojimo nedavė. Automobilis registruotas jo vardu. Ar man reikalingas koks nors oficialus dokumentas, kad galėčiau teisėtai vairuoti šį automobilį, ar pakanka to, kad savininkas žodžiu sutiko, ir kas nutiktų, jei mane sustabdytų pareigūnai?

Prieš pusmetį persikėliau gyventi į Lietuvą iš ne ES šalies ir deklaravau čia gyvenamąją vietą. Turiu galiojantį savo šalies vairuotojo pažymėjimą. Nesu tikras, kiek laiko galiu juo vairuoti Lietuvoje, ar reikės keisti į vietinį pažymėjimą, ir kaip tiksliai tai padaryti, jei pasibaigs leidžiamas laikotarpis vairuoti su užsienio dokumentu.

Auginu dvejų metų vaiką ir dėl darželio grafiko labai norėčiau dirbti nuotoliniu būdu bent kelias dienas per savaitę, kaip ir dauguma kolegų mano skyriuje. Darbdavys atsisako, sakydamas, kad tai „vadovybės sprendimas“, be jokio konkretaus paaiškinimo, nors mano darbo pobūdis (analitiko darbas prie kompiuterio) leidžia dirbti nuotoliniu būdu. Ar man, kaip vaiką auginančiam tėvui, priklauso kokia nors ypatinga teisė prašyti nuotolinio darbo?

Užpildydamas metinę gyventojų pajamų deklaraciją, per neatidumą įvedžiau neteisingą sumą viename iš laukų – realiai turėjau mažiau pajamų, nei nurodžiau, todėl susimokėjau daugiau mokesčio, nei reikėjo. Klaidą pastebėjau tik po kelių savaičių, jau po deklaracijos pateikimo termino. Ar man dabar gresia kokia nors bauda už neteisingai pateiktą deklaraciją, net jei klaida buvo mano nenaudai, o ne siekiant sumokėti mažiau?

Dirbu sandėlio vadovu, o pastaruoju metu vadovybė reguliariai reikalauja likti dirbti po darbo valandų, motyvuodama tuo, kad „visi taip daro“ ir kad tai „įeina“ į mano atlyginimą, nors sutartyje apie tai nieko nerašyta. Viršvalandžiai jau siekia kelias valandas per savaitę, o už jas jokio papildomo atlygio negaunu. Ar tai teisėta, ir ką galiu daryti, jei norėčiau atsisakyti dirbti be papildomo apmokėjimo?

Per praėjusius metus dirbau iš eilės trijose skirtingose darbovietėse, kiekvienoje iš jų man buvo taikomas standartinis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), nors, kaip supratau, jis turėjo būti taikomas tik vienoje darbovietėje vienu metu arba proporcingai paskirstytas. Įtariu, kad galėjau permokėti gyventojų pajamų mokestį dėl to, kad NPD buvo pritaikytas daugiau nei kartą. Kaip patikrinti šią situaciją ir susigrąžinti galimą permoką?

Parduotuvėje ant lentynos prie prekės buvo aiškiai nurodyta viena kaina, bet prie kasos paaiškėjo, kad sistemoje įvesta didesnė kaina. Kasininkė sako, kad turiu mokėti kasos sistemoje esančią kainą, o lentynos kainoraštis „tiesiog nespėtas atnaujinti“. Ar aš turiu teisę reikalauti, kad prekė būtų parduota už tą kainą, kuri buvo nurodyta ant lentynos, kai ją pasiėmiau?

Jau kelis mėnesius mano namų interneto ryšys nuolat trūkinėja, kelis kartus per savaitę visai dingsta valandoms, nors moku už aukščiausio greičio paketą. Skambinau į techninę pagalbą kelis kartus, siuntė technikus, bet problema kartojasi. Ar galiu reikalauti, kad bendrovė sumažintų mano mokestį už tuos laikotarpius, kai internetas neveikė, ar net nutraukti sutartį be baudos dėl nuolatinio paslaugos kokybės pažeidimo?

Kaip individualios veiklos vykdytoja pavėlavau pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, nes sirgau ir tikrai negalėjau to padaryti laiku, o vėliau pamiršau, kad terminas jau praėjo. VMI man skyrė administracinę baudą už deklaracijos nepateikimą laiku. Ar tai, kad vėlavimas įvyko dėl objektyvios priežasties – ligos – gali būti pagrindas panaikinti ar sumažinti baudą, ir kaip tai įrodyti?

Esu kaltinamas nedidelės vertės turto pasisavinimu iš buvusio darbdavio, kaltę pripažįstu iš karto ir noriu, kad procesas užsitęstų kuo trumpiau, o ne vyktų ilgas teisminis nagrinėjimas su daugybe posėdžių. Girdėjau, kad Lietuvoje yra kažkoks supaprastintas procesas tokiais atvejais. Kaip tai veikia, ir kokia nauda man, kaip kaltinamajam, gali būti iš tokio proceso pasirinkimo?