Klausimai teisininkams Rasta 20

Dirbu visu etatu vienoje įmonėje, bet norėčiau vakarais ir savaitgaliais papildomai dirbti kitoje srityje, nesusijusioje su dabartiniu darbu, kad turėčiau papildomų pajamų. Darbo sutartyje jokio konkretaus draudimo dirbti kitur nėra, tačiau nesu tikra, ar apskritai reikia informuoti dabartinį darbdavį, ir ar jis gali man tai uždrausti.

Dirbu administratore biure, o pastaruoju metu vadovas pradėjo reikalauti, kad padėčiau sandėlyje keliant sunkius krovinius, nors tai visiškai nesusiję su mano pareigomis pagal sutartį, o ir sveikatos požiūriu man tai rizikinga (turiu stuburo problemų). Kai atsisakiau, buvo pagrasinta atleidimu. Ar galiu atsisakyti tokių užduočių, ir ar darbdavys iš tikrųjų gali mane atleisti už tokį atsisakymą?

Ką tik pradėjau dirbti nekvalifikuotą darbą sandėlyje visu etatu, o darbdavys pasiūlė atlyginimą, kuris, mano skaičiavimais, gali būti mažesnis nei valstybės nustatyta minimali alga. Nesu tikra, kokia tiksliai yra dabartinė minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje, ir ar darbdavys iš viso gali mokėti mažiau, jei aš pati sutinku su mažesniu atlyginimu dėl to, kad man reikia darbo.

Dirbau įmonėje trejus metus, o vieną dieną vadovas man pasakė, kad šiandien – paskutinė mano darbo diena, be jokio išankstinio įspėjimo, motyvuodamas tik tuo, kad „daugiau manęs jiems nereikia“. Maniau, kad prieš atleidimą darbdavio iniciatyva turi būti įspėjimo laikotarpis. Ar man priklauso kompensacija už tai, kad nebuvau įspėtas iš anksto, ir kokio dydžio ji galėtų būti?

Po rimtos operacijos buvau nedarbingas beveik keturis mėnesius, gydytojas išdavė nedarbingumo pažymėjimus visam laikotarpiui. Grįžęs sužinojau, kad darbdavys jau pradėjo procedūrą mane atleisti, motyvuodamas tuo, kad „per ilgai nebuvau darbe“ ir tai trukdė įmonės veiklai. Ar tai teisėta, ar ilgas nedarbingumas gali būti savarankiškas pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo?

Dirbau naujoje darbovietėje tris savaites, buvo nustatytas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis. Vieną dieną vadovas tiesiog pasakė, kad daugiau darbo neturėsiu, be jokio konkretaus paaiškinimo, kas man netiko. Maniau, kad bandomuoju laikotarpiu vis tiek turi būti nurodyta priežastis. Ar darbdavys iš tikrųjų gali atleisti mane be jokio pagrindimo, ir ar man priklauso kokia nors kompensacija tokiu atveju?

Darbdavys praneša, kad dėl finansinių sunkumų nuo kito mėnesio visiems darbuotojams bus sumažintas atlyginimas 15 procentų, „kol pagerės situacija“. Jokio atskiro susitarimo su manimi pasirašyti neprašė, tiesiog informavo el. laišku. Ar toks vienašalis atlyginimo mažinimas apskritai teisėtas, ir ką galiu daryti, jei su tuo nesutinku?

Nusprendžiau savo noru palikti darbą po dvejų metų darbo toje pačioje įmonėje. Per tą laiką sukaupiau nemažai nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų, nes darbas buvo intensyvus ir sunkiai pavykdavo jas išsiimti. Personalo skyrius sako, kad kompensacija priklauso tik tiems, kuriuos atleidžia darbdavys, o savanoriškai išeinantiems – ne. Ar tai tiesa?

Prieš pusmetį vadovas žodžiu pažadėjo, kad jei įvykdysiu tam tikrus pardavimo tikslus, gausiu 500 eurų priedą. Tikslus įvykdžiau, tai patvirtina ir mano pardavimų ataskaitos sistemoje, bet priedo taip ir negavau, o vadovas dabar sako „nieko tokio nežadėjęs“. Sutartyje apie premijas nieko konkrečiai nerašyta. Ar galiu ką nors padaryti, jei viskas buvo sutarta tik žodžiu, be jokio rašytinio dokumento?

Mano tiesioginis vadovas per komandos susirinkimus reguliariai kritikuoja mane pakeltu tonu, lygina su kitais kolegomis nepalankiai, kartais vadina mane „nekompetentingu“ prie visos komandos. Individualiai jis elgiasi mandagiau, bet viešas žeminimas jau tapo įprastu dalyku ir stipriai veikia mano savijautą darbe. Ar toks elgesys jau laikomas psichologiniu smurtu ar priekabiavimu, ir ką galėčiau daryti oficialiai?